Avietės: tręšimo ir laistymo ypatumai

Pirmoje straipsnio apie avietes dalyje „Kada avietės derlingiausios?“ aprašėme, kokio amžiaus avietės duoda didžiausią derlių, kurią sodinuko dalį reikia saugoti ir lepinti labiausiai, kokią vietą parinkti avietynui ir kaip teisingai pasodinti. O pasodinus sodinukus neretam kyla klausimai, kada ir kaip tręšti avietes, ar reikia laistyti? Apie tai ir kalbame šiame straipsnyje.

Tręšimas

Avietės mėgsta azotą, gerai reaguoja į salietrą, karbamidą. Pirmąkart tręšti reikia ankstyvą pavasarį, dar nenutirpus sniegui. Žinoma, dalį trąšų išplaus vanduo, bet augalai greičiau pradės vegetaciją ir bus stipresni.
Azotu tręšiama dar 3 kartus: pirmomis gegužės dienomis, paskui porąkart kas dvi savaites. Apytiksliai – 1 kg/a. Paskutinis tręšimas – vėlai rudenį, kai avietės pradeda mesti lapus. Šiuo atveju svarbus trąšų kiekis. Pertręšus pailgėja vegetacija, nesumedėję ūgliai greičiau iššąla, o ant vešančių krūmų mielai persimeta kenkėjai ir ligos. Azoto kiekį lemia augalų išvaizda – jei rugpjūčio viduryje ūgliai ištįsta beveik iki 2 m ilgio, jo reikia perpus mažiau.
Kalio trąšomis avietės tręšiamos negausiai ir tik vasaros antroje pusėje. Tinka kalio chloridas arba pelenai.

Ypač avietėms reikalinga nuolatinė drėgmė. Tik gerai laistant derlių galima padidinti dešimteriopai. Žinoma, nereikia persistengti ir avietyno paversti bala. Vandens poreikį nustatyti paprasta: įsmeikite avietyne kastuvą, paimkite iš 10–15 cm gylio saują žemės, suspauskite ją kumštyje. Jei gniužulas subyra, vadinasi, reikia laistyti. Sausu oru gausus laistymas reikalingas ne rečiau kaip kas dvi savaites. Kad dirva neperdžiūtų, mulčiuokite durpėmis, mėšlu, nupjauta žole (10 cm storio sluoksniu).