Balti drugeliai – juodi darbeliai
Ropinis baltukas (Pieris rapae) – baltukų (Pieridae) šeimos drugys. Kaip ir kopūstinis drugys (P. brassicae), jis plačiai paplitęs ir seniai žinomas. Drugiai balti su juodomis dėmelėmis ant sparnelių, o jų vikšrai žali su gelsvomis juostelėmis nugaroje ir geltonais taškeliais šonuose. Pasaulyje nustatytos 76 drugių gentys ir per 1 500 rūšių, Europoje – 15, Lietuvoje – 13. Minta įvairiais bastutinių šeimos augalais, bet nevengia ir kitų, įvairesnių, žemės ūkio kultūrų.
Žinomi seniai
Apie baltuką rašė įžymus graikų filosofas, mokslininkas ir gamtos tyrinėtojas Aristotelis, gimęs 384 metais prieš mūsų erą. Jis sakė, kad vikšrų ant kopūstų atsiranda iš kopūstlapių, nenumanydamas, kad vabzdžiai gali dėti kiaušinius taip pat, kaip ir paukščiai. Vėliau Ulisas Aldrovandi (1522–1605) bandė klasifikuoti gyvūnus ir vabzdžius pagal panašumą. Jis paskelbė, kad drugys gimsta iš lėliukės. Taigi Aristotelis ir Aldrovandi buvo pirmieji baltuko tyrinėtojai.
Maistui neišrankus
Ropinis baltukas – ankstyviausias pavasarinis drugys. Saulėtomis dienomis, šiltu oru, jis pradeda skraidyti jau gegužę, o gausiausiai – birželį. Baltukas maitinasi bastutinių šeimos augalų nektaru, ypač mėgsta dirvoninį ridiką, arba svėrę (Raphanus raphanistrum). Patelės deda kiaušinėlius ant kopūstų, rapsų, griežčių, ropių, garstukų, čiužučių ir kitų bastutinių šeimos augalų. Kartais jie nevengia ir valgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum) ar vienametės paprikos (Capsicum annuum).
Apatinėje pomidorų ar paprikų lapų pusėje, ant vaisių ropinis baltukas priklijuoja daug žalsvų kiaušinėlių. Po 7–11 dienų išsirita vikšrai. Jie būna labai judrūs ir ėdrūs, laikosi kartu. Vikšrai mėgsta nokstančius, minkštus pomidorus. Įsigraužę į vidų jie minta minkštimu.
Gyvenimas tęsiasi
Po trijų savaičių baigiasi intensyvus vikšrų vystymąsis. Gerai įmitusieji pradeda ropoti ant piktžolių, medžių, krūmų ar pastatų sienų ir ten įsitvirtinę apsitraukia standesniu gelsvos ar žalsvos spalvos apvalkalėliu, kietėja, virsta lėliukėmis. Palankiomis sąlygomis po 12 dienų išsivystę drugiai, suplėšę apvalkalėlius, išskrenda. Šitaip jie duoda pradžią ateinančiai vikšrų kartai.
Lietuvoje per vegetacijos sezoną paprastai išauga dvi generacijos. Kai oro sąlygos palankios, jų gali išsivystyti net 3–4 (pietiniuose regionuose). Jei oro sąlygos būna nepalankios, kaip lietinga 2017 metų vasara, vėsūs orai, kai kur išauga tik viena ropinio drugio generacija. Tokiu atveju žiemoja tik pirmosios generacijos lėliukės. Daug jų pavasario nesulaukia. Atvirai žiemojančias lėliukes randa ir sulesa paukščiai. Šaltomis žiemomis, esant –25–30 ºC temperatūrai, žūsta visos.
Baltukai, ypač kopūstinis, yra dideli keliautojai. Rudenį jie traukia pietvakarių kryptimi. Kai gegužę pastebime pavienius skraidančius baltukus, jie būna vietinės kilmės, o birželį gali būti atskridę iš pietinių regionų.
Tiesioginė ir netiesioginė žala
Ropinio baltuko daroma žala yra akivaizdi. Apgraužtus pomidorus, paprikas puola puvinių sukėlėjai, ypač pilkasis kekeras (Botrytis cinerea), Sclerotinia sclerotiorum, Alternaria alternata ir Aspergillus, Penicillium genčių grybai. Jei landų atsiranda paprikų vaisiuose, jie greičiau noksta, vysta ir pūva, kartais sudžiūsta. Apgraužti, ligoti netinkami vartoti.
Apsaugos priemonės
*Pirmiausia – daržų sanitarija. Aplink maistines kultūras neturi būti bastutinių šeimos augalų, svėrių, barboryčių, čiužučių ir kt.
*Augalus reikia sodinti kuo anksčiau, kopūstus – gegužės pirmojoje pusėje.
*Būtina nuolatos apžiūrėti augalus ir pastebėtus baltukų kiaušinius ar vikšrus sutraiškyti.
*Prie kopūstų, pomidorų rekomenduojama sodinti česnakus, serenčius, šalavijus, krapus, pelynus ir kitus augalus, iš kurių sklinda lakiosios medžiagos, atbaidančios baltukus.
*Pomidorus, paprikas, kopūstus galima nupurkšti pelynų, pomidorų ūglių, česnakų, tabako, aitriųjų paprikų ir kitų augalų, turinčių insekticidinių savybių, ištraukomis.
*Tik prieš kopūstų gūžių formavimąsi naudojami insekticidai „Decis mega“ (v.m. deltametrinas), „Fastac 50“ (v.m. cipermetrinas).
Nuotrauka Unsplash
