Batatams reikia šilumos ir… meilės
Valgomųjų batatų galima įsigyti prekybos centruose. O gal pasisektų jų užsiauginti savo darže? Pakalbėkime apie šių daržovių įnorius ir išklausykime, kaip batatus sekėsi auginti jaunai šeimai.
Kuo čia dėtos bulvės?
Batatai kartais vadinami saldžiosiomis bulvėmis, nors su bulvėmis neturi nieko bendro – dėl to kyla daug painiavos. Pabandykime įminti vardų mįslę.
Amerikos atradėju tituluojamas Kristupas Kolumbas (1451–1506) 1492 metais išsilaipino Bahamų salose. Šiaurinių Karibų jūros regionui priklausančių salų gyventojus jis vėliau pavadino taino – tai aravakų kalba reiškia ‘draugiška tauta’ (karibai priešingai – karingi). Tainai, be žvejybos ir medžioklės, vertėsi žemdirbyste – augino kukurūzus, aguročius, ankštines daržoves, paprikas, dioskorėjų šakniastiebius, vadinamus jamsu, manijokus ir batatus. Tainai šiuos maistui vartojamus gumbus vadino batata. Iš pirmosios ekspedicijos į Ispaniją grįžęs Kolumbas 1493 metais, be kitų gėrybių, atsivežė ir batatų. O valgomosios bulvės į Europą pateko iš Peru daug vėliau, apie 1570 metus, ir atsivežė vardą – papas, papa. Tikriausiai suveikė sugedusio telefono principas – kol jos užkariavo Europą, skirtingų daržovių batata ir papas pavadinimai buvo suplakti į vieną, tad kai kurios tautos bulves vadina potato, patata, o batatus – sweet potato, dolce patata, t. y. saldžiosiomis bulvėmis.
Belieka pridurti, kad tainais vadinamos indėnų gentys seniai išnyko, bet kai kurie jų kalbos žodžiai tapo tarptautiniai ir vartojami iki šiol: barbekiu, kanibalas, kanoja, hamakas, tabakas ir, žinoma, batatas.
Tikrasis daržovės pavadinimas – batatas (Ipomoea batatas), o balkonų lovelius puošiantį augalą, kurio lotyniškas pavadinimas analogiškas, derėtų vadinti batatiniu sukučiu. Tai tas pats augalas. Išvedant dekoratyvines veisles, daugiau dėmesio skiriama lapų puošnumui, o šakniagumbiai būna maži ir prasto skonio. Selekcininkai, bandantys išvesti valgomuosius batatus, didžiausią dėmesį skiria šakniagumbių skoniui, jų dydžiui ir kitiems daržovėms būdingiems požymiams.
Batatų poreikiai
Batatai auginami visai kitaip nei bulvės. Juos būtina sudaiginti. Į lysvę sodinami ne šakniagumbiai, o nupjauti ūgliai.
Daiginti pradedama vasario mėnesį. Vienas iš būdų – vazonėlyje. Pripilama derlingo substrato, ant viršaus užpilama 1,5–2 cm švaraus smėlio ir gumbas paguldomas, šiek tiek įgilinant. Gausiai paliejama ir statoma į šiltą, šviesią vietą. Ūgliai išauga ir batatą pamerkus į vandenį.
Šie augalai kilę iš atogrąžų, tad jiems reikia šilumos. Geresnio derliaus sulaukiama karštomis vasaromis arba šiltnamyje. Yra ir alternatyvų – dirvožemis geriau įšyla pakeltoje lysvėje. Uždenkite juoda plėvele, kad geriau laikytųsi šiluma ir drėgmė. Kas 40 cm pradurkite skyles ir į jas įsmeikite nupjautus ūglius. Kol gumbai įsišaknys, užpavėsinkite. Batatams neturi trūkti drėgmės. Dirvožemis reikalingas purus, laidus vandeniui, derlingas – įterpkite komposto, smėlio. Jis turi būti beveik neutralaus rūgštingumo, lengvai rūgštus (pH 5,5–6,5). Kas 2–3 savaites patręškite universaliomis trąšomis daržovėms. Derlių nuimkite iki šalnų, kai pradės gelsti lapai. Prieš nešdami į sandėliavimo patalpą (temperatūra 2–4 °C), 4–7 dienas palaikykite saulėtoje vietoje – ilgiau ir geriau laikysis per žiemą.
Pixabay nuotr.