Būdingosios natūralistinio sodo ypatybės
Būdinga natūralistinio sodo ypatybė – švelnūs perėjimai, jungiantys visus objektus: medžius, vejas, krūmų grupes, gėlynus ir poilsio kampelius. Čia gausu funkcionalių zonų, vizualiai neizoliuotų viena nuo kitos. Jungiamąją funkciją atlieka laukinės augalijos salelės. Ši ypatybė labai svarbi teritorijoms, kurių dėl kokių nors priežasčių neįmanoma skirstyti į zonas tradicinėmis pertvaromis.
Kurdami natūralistinį sodą pasistenkite maksimaliai panaudoti viską, kas sklype jau yra. Išsaugokite esamą reljefą, medžius, krūmus, laukinės pievelės fragmentus. Šlapvietėje iškaskite upeliuką ar tvenkinuką ir akmenimis sutvirtinkite jo kraštus. Vietoje alpinariumo, kuris dažnai atrodo nelabai natūraliai, ant kalvelės tarp augalų galima padėti keletą didesnių ir vidutinio aukščio gražesnių formų akmenų – kuo paprasčiau, tuo geriau. Mat kartais savininkas lygaus reljefo sklype būtinai nori turėti alpinariumą, nors akivaizdu, kad šis visiškai netiks prie natūralios aplinkos. Jeigu vis tiek to labai norisi ir sodybos sklypas erdvus, galima formuoti tokias dirbtines kalveles, kurios atrodys tarsi čia visada ir buvusios. Pasak kraštovaizdžio architektų, gražu tai, kai natūralu.
Natūralistiniame sode turi vyrauti neryškios, akies nerėžiančios spalvos ir atspalviai. Čia tinka kompostas, mulčias. Augalinės atliekos supuvusios teiks naudos sodui ir daržui.
Vandens telkinukas. Jeigu netoliese nėra balos ar upelio, galite jį išsikasti. Kraštai suformuojami netaisyklingi, apsodinami vietiniais augalais, kad apsigyventų varliagyvių, vabaliukų. Dekoratyvinius žolynus prie tvenkinio ar upelio derinkite su laukiniais.
Veja ar jos fragmentas turi priminti pievos lopinėlį, o ne rūpestingai prižiūrimą smaragdinį kilimą. Rekomenduojama žydinti, mauritaniška, prerijų arba mūsų laukų pieva – ta, kuri jums patinka labiausiai. Pasirinktose vietose pasėkite laukinių gėlių arba vienos kurios salelės nešienaukite ir ten palikite augti laukinius žolynus. Pasikonsultuokite su specialistais, jei norite daugiau priežiūros reikalaujančios pievos. Ne tik gražu, bet ir patogu – juk pjauti tokios vietos arba išvis nereikės, nes žolynai pasisės patys, arba užteks dukart per sezoną.
Veja yra ekologiškas sodo elementas. Joje laisvai keroja siauralapiai varpiniai žolynai, žydi gėlės. Prie namų užteks nedidelio vejos gabalėlio, nes niekas nenori bristi iki vartų per visiškai nešienaujamą plotą. Geriausia jai skirti nuošalesnį kampelį, galbūt sunkiausiai prižiūrimą, pavyzdžiui, kalvelės šlaitą, plotelius aplink garažą, ūkinį pastatą (išskyrus nuo vartų pusės).
Gėlės – antrinės svarbos elementai. Sodinkite tik tų rūšių ir veislių gėles, kurios harmoningai dera su laukine gamta. Labai gerai, jei dominuos daugiametės, kurios gali pasidauginti pačios. Jos sudarys kiek netikėtus natūralius derinius.
Natūralistinio sodo pagrindas – medžiai ir krūmai. Ypač vertinamos laisvai susodintos grupės. Geriausiai tinka eglė, lazdynas, pušis, beržas, paprastasis šermukšnis, gudobelė, paprastasis erškėtis, putinas. Čia augs įvairūs vidutinio klimato juostos augalai, tačiau bet ko nesodinkite. Pasistenkite išsirinkti įdomiausius, turinčius įvairių formų lajas ir lapus, paprastus žiedus, pasipuošiančius spalvingais vaisiais, patinkančiais paukščiams. Natūralistiniame sode akį rėš karpomi medžiai ir krūmai.
Architektūros elementai savotiški. Kepsninė gali būti stilizuota. Pavyzdžiui, pagal miško apsaugos taisykles ugniakuras turi būti įrengtas kaip paprasta laužavietė. Pavėsinę atstos medinė bakūžė, o poilsiui tiks patogus suolas medžio šešėlyje arba apjuostas aplink jo kamieną. Netoliese pastatykite medinę skulptūrą, padėkite gražesnių, didesnių lauko akmenų, šakų, kelmų. Kurkite figūras iš šiaudų, vytelių, akmenų – visi šie elementai skleidžia gerą aurą. Gamtinių medžiagų kūriniai ilgainiui keičiasi: sensta, pūva, džiūsta, samanoja, apkerpėja. Natūralistiniame sode dera ir sausos mūrinės atraminės sienelės, akmenų sankaupos, akmenėliais išberti sausi upeliukai.
Pixabay nuotr.
