Bulves maras puola vis anksčiau
Pastaruoju metu liga vis dažniau pasireiškia iki bulvių butonizacijos. Pirmieji požymiai dažnai pastebimi ant stiebų, kurie lengvai nulūžta ir sunyksta. Sukėlėjas didžiąją gyvenimo dalį parazituoja ant gyvų augalo šeimininko audinių. Micelis dirvoje išlieka gyvybingas trumpai, bet infekcija per ją suspėja pereiti iš vienų augalo organų į kitus. Per žiemą grybas gyvena sergančiose sėklinėse bulvėse. Jei sodinant jų patenka į dirvą, ši aplink kerus infekuojama. Sveiki gumbai užsikrečia ir dygdami iškelia infekciją į paviršių. Naujo derliaus bulvės užsikrečia konidijoms ir grybų sporoms patekus į dirvą nuo sergančių augalų bulvienojų per lietų.
Individualūs sklypai yra pirminės infekcijos šaltinis, todėl, kad bulvės nesirgtų, būtinos kelios sąlygos.
*Sodintini atsparių ligai veislių bulvių gumbai.
*Būtina laikytis sėjomainos – bulves į ankstesnę vietą sodinti ne anksčiau kaip po 3–4 metų.
*Geras priešsėlis bulvėms – ankštiniai (žirniai, lubinai) ir kryžmažiedžiai (rapsai, garstyčios) augalai, valantys dirvą.
*Svarbu sodinti sveikus sudaigintus gumbus tinkamu metu į gerai paruoštą dirvą. Sodinimo gylyje turi būti 8–10 °C temperatūra.
*Aukštai kaupiant augalus, patogenai negali pereiti nuo bulvienojų prie gumbų ir išplisti.
*Būtinas apsauginis purškimas 1 % Bordo skysčiu, 0,04 % vario oksichlorido suspensija iki pasirodant pirmiesiems ligos požymiams.
*Svarbu laiku nupjauti bulvienojus (prieš 10–14 dienų) ir išnešti iš sklypo.
*Bulvės kasamos sausu oru ir 3–4 valandas leidžiama joms apdžiūti.
*Nukastas sėklines bulves reikia palaikyti išskaidytoje šviesoje 8–10 parų, kad pažaliuotų, prieš supilant ilgam žiemos sandėliavimui.
