Čiobreliai: kvapnūs, vaistingi, medingi

Čiobreliai (Thymus) – vieni geriausiai žinomų ir plačiausiai vartojamų prieskoninių ir dekoratyvinių augalų pasaulyje. Gentyje daugiau kaip 50 rūšių. Didelė čiobrelių įvairovė turėjo įtakos plačiam pritaikymui ir populiarumui. Lietuvoje savaime auga dvi – paprastasis (T. serpyllum) ir keturbriaunis (T. pulegioides) čiobreliai. Kaip vaistinis augalas daržuose ar gėlynuose dažnai sodinamas ir vaistinis čiobrelis (T. vulgaris). Būtent jis pasaulyje ir yra labiausiai išplitęs. Nors ir keista, tačiau visi čiobreliai puskrūmiai. Tikriausiai retas atkreipiame dėmesį, kad jie yra ne žoliniai, o sumedėję. Tad mažai kas žino ir tai, kad čiobreliai – vieni smulkiausių sumedėjusių augalų pasaulyje! Šis augalas turi ir daugybę panaudojimo galimybių. Tai vaistinis, aromatinis, medingas, prieskoninis ir dekoratyvinis augalas.

Ir vaistai, ir pagardas

Šviežia ir džiovinta vaistinio čiobrelio žolė tinka gydomosioms arbatoms, įvairiems patiekalams pagardinti. Ji vartojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, galvos skausmui malšinti. Šios rūšies čiobreliai išsiskiria ir aromatų gausa. Yra net kvepiančių apelsinais (‘Orange Spice’)! Dauguma aromatingi, todėl tinka arbatoms ir prieskonių mišiniams paįvairinti. Rūšių, veislių augalų skonis skiriasi.

Šviežius čiobrelius galima vartoti visą sezoną, o džiovinimui skinami prieš pat žydėjimą ar pačioje jo pradžioje, nes tuomet vaistinės ir aromatinės savybės būna stipriausios. Geriausia džiovinti ne šakutes, o tik nubrauktus lapelius ir žiedus – aromatas bus stipresnis. Čiobrelių lapelius galima ne tik džiovinti, bet ir šaldyti. Tada jų šviežių turėsime ištisus metus.

Smėlynų gyventojai

Čiobreliai – saulamėgiai, prastų dirvų augalai. Jie geriausiai auga nederlingose priesmėlio ar smėlio dirvose, saulės kepinamose vietose. Augdami trąšioje žemėje arba tręšiami jie greičiau pasensta, praretėja. Čiobreliai gerai veša ir rūgštesnėje dirvoje. Tačiau jiems visiškai nepatinka sunkus molis ir šlapios, užmirkstančios vietos. Nepatartina šių augalų sodinti ir pavėsingose vietose, nes tuomet kilimas būna purus, mažiau dekoratyvus, o kupsteliai – ne tokie kompaktiški. Be to, pavėsyje nesulauksime ir gausaus žydėjimo, kuriuo pasižymi čiobreliai ir dėl kurio juos taip mėgstame.

Šie augalai labai atsparūs sausroms, todėl idealiai tinka perdžiūvusioms, saulės kepinamoms vietoms apsodinti. Dėl šios priežasties jie naudojami statesniems šlaitams ar net stogams apželdinti. Čiobreliai sodinami alpinariumuose, gėlynuose, kur gausiai žydėdami privilioja daug drugelių ir bičių. Dėl vaistinių savybių be jų tikriausiai neapsieina nė vienas prieskoninių augalų darželis ar lysvės. Juos galima įkurdinti ir dabar madingose pakeltose prieskoninių augalų lysvėse. Labai mėgstama čiobrelius sodinti tarp takelių akmenų ar naudoti atviriems plotams uždengti.

Čiobreliai nėra ilgaamžiai. Daugumą tenka pakeisti kas 3–4 metus. Juos dauginti paprasčiausia kerų dalimis pavasarį. Aukštesnius augalus, kad išliktų kompaktiški, po žydėjimo vertėtų nukirpti iki pusės.

Visi puikiai žinome, kad čiobreliai yra prieskoniniai ir vaistiniai augalai, tačiau ar girdėjome, kokia didelė jų įvairovė?

Čiobrelių paskirtis