COVID – 19 išvargintai visuomenei gera žinia apie saugų maistą, auginamą Europoje
Vartotojai Europoje gali būti ramūs dėl maisto saugos. Tai gera žinia ūkininkams, kurie augindami maistą, naudoja šiuolaikiškus augalų apsaugos sprendimus, naudojant pesticidus, ir užtikrina maisto saugą. EFSA paskelbta ataskaita dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas iš saugiausių pasaulyje.
Europos maisto saugos agentūros (EFSA) š. m. balandžio 7 d. paskelbtos augalų apsaugos produktų likučių tyrimų maiste ataskaitos duomenimis, Europos Sąjungos auginamas saugus maistas
EFSA publikavo 2019 m. augalų apsaugos produktų likučių tyrimų maiste ataskaitą (The 2019 European Union report on pesticide residues in food – angl.). Duomenys skelbiami po jų surinkimo praėjus beveik dvejiems metams, kadangi tiek trunka duomenų surinkimas ir analizė.
Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktų užterštumas pesticidų likučiais Europos Sąjungos vidurkis siekia 3.9 proc. – tai mėginių, kuriuose nustatyti likučiai, dalis nuo viso mėginių skaičiaus. Lietuvoje šis rodiklis – tik 1,7 proc. Buvo ištirti 6048 ekologinio maisto mėginiai, iš jų 1,3 proc. viršijo didžiausias leistinas likučių koncentracijas (DLK). Lietuvoje buvo ištirti 3507 ėminiai, tai yra 40 mėginių 100 tūkst. gyventojų.
Europos Sąjungoje auginamo maisto tyrimo rezultatai kontrastuoja su importo iš trečiųjų šalių tyrimais. Virš 15 proc. mėginių viršijančių DLK nustatyta produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos. Absoliutus anti-lyderis yra čili pipirai iš Vietnamo (67 % ėminių užteršti). Ėminiuose iš ekologiškai auginamų produktų kaip viršijantys DLK dominuoja vario junginiai. Tačiau stebina visa puokštė veikliųjų medžiagų, nustatytų ėminiuose iš ekologiškai auginamų produktų, nes šios medžiagos neleidžiamos naudoti ūkininkaujant ekologiškai, pvz. randami ditiokarbamatai.
Ataskaitoje nurodoma, kad 2019 m. visoje ES iš viso išanalizuoti 96302 mėginiai, iš jų – 12579 mėginiai iš bendros ES pesticidų stebėsenos programos ir 83723 mėginiai pagal nacionalines programas, kurias įgyvendino 28 valstybės narės, taip pat Islandija bei Norvegija.
Naujai paskelbta ataskaita itin reikšminga koronaviruso pandemijos kontekste, kuomet itin susirūpinta maisto tiekimo grandinės tvarumu bei išryškėjo ūkininkavimo svarba maisto gamyboje. Pasak žemės ūkio ekspertų, jei nebus padaryta sprendimų priėmimo klaidų, reglamentuojant žemės ūkio veiklą, ūkininkai užaugins produktų maisto gamybai.
„Jei augalų apsaugos produktai naudojami laikantis produkto etiketėje pateiktų nurodymų, vartotoją visuomet pasiekia saugūs maisto produktai“, – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė
Ji priminė, kad Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas ir kitas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai nustatantis reglamentas. Tyrimo išvadose konstatuojama, kad Europos Sąjungoje taikomi patys griežčiausi augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimai pasaulyje.
Siekiant, kad rinkai teikiami produktai būtų efektyvūs ir saugūs, įvairiose augalų apsaugos produktų kūrimo stadijose – nuo molekulės sukūrimo iki momento, kai augalų apsaugos produktas pasiekia vartotoją – dirba daugybė mokslininkų, atliekami tyrimai bei analizės. Taip užtikrinama, kad rinką pasiektų inovatyvūs, efektyvūs ir saugūs produktai.
Svarbu, kad parinkdami Žaliojo kurso, strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ar Bioįvairovės strategijos įgyvendinimo priemones, politikai „nešautų sau į kojas“ – jei bus nebeįmanomas saugaus maisto auginimas pagal griežtus augalų apsaugos reikalavimus Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, teks maitintis žemesnės kokybės importiniu maistu iš trečiųjų šalių. Kokybinius skirtumus akivaizdžiai parodo šie EFSA paskelbti duomenys.
Plačiau:
https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/6491
Apie Lietuvos augalų apsaugos asociaciją (LAAA)
LAAA kartu su partneriais siekia, kad Lietuvoje būtų prieinami saugūs ir efektyvūs augalų apsaugos produktai, jie būtų naudojami pagal tausios žemdirbystės principus, mažinant poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tai leistų sudaryti sąlygas, kad vartotojus pasiektų kokybiški ir saugūs maisto produktai. 1999 m. įkurtos asociacijos vienas iš tikslų yra siekti geresnio reglamentavimo praktikos taikymo augalų apsaugos srityje, siekti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos geros augalų apsaugos praktikos nuostatos, įskaitant geros žemdirbystės praktikos nuostatas, saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo iniciatyvas ir kitus tvaraus ūkininkavimo aspektus.