Dar galite pasisėti gėlių!
Likus savaitei iki prognozuojamų šalčių, galime pasisėti vienmečių gėlių: pajūrinių laibenių, medetkų, aguonų, ešolcijų, kochijų, žioveinių, dviragių leukonijų, šakotųjų perilių, paprastųjų kosmėjų, rugiagėlių, klarkijų, juodgrūdžių, sausučių, smiltyninių šlamučių. Dirva turi būti paruošta iš anksto: sukasta, suakėta, derlinga (netręšta šviežiu mėšlu), laidi vandeniui. Į duobutes ar vageles berkime po kelias sėklas. Jei daigai sudygs per tankiai, praretinsime. Po sėjos palaistykime ar apipurškime vandeniu, kad sėklos geriau priglustų. Kai pašals, žemę užpilkime 3–5 cm storio durpių ar pjuvenų sluoksniu, apdenkime eglišakėmis. Mulčias apsaugo sėklas nuo šalčio, sulaiko drėgmę, palaiko pastovesnę temperatūrą. Žiemą lysves storai apkaskime sniegu.
Rudenį pasėtos daugiametės gėlės (astilbės, lubinai, didieji pentiniai, rudeninės saulainės, darželiniai sinavadai, kaukazinės laumenės, vaistiniai smidrai) žydi antraisiais metais. Baltažiedžius bijūnus, burbulius, eleborus būtina sėti rudenį, nes iki pavasario sėklos praranda daigumą. Rūšinių bijūnų, rūtenių, daugiamečių astrų, dailiųjų auskarėlių, plukių ir kai kurių kitų augalų sėklos sudygsta po dvejų metų. Daugiametes gėles su liemeninėmis šaknimis (muilines gubojas, rytines aguonas, zundas) geriau sėti į nuolatinę vietą, nes jos nepakenčia persodinimo. Anksti pavasarį, nutirpus sniegui, naudinga užberti 2–3 cm durpių.
Pixabay nuotr.
