Darbai darže lapkričio mėnesį
Kas savaitę užsukime į rūsį, kur laikomi vaisiai, daržovės, sodinamoji gėlių medžiaga. Patikrinkime, kokia ten temperatūra, ar patalpa pakankamai vėdinama. Skubėkime suvartoti rudeninių veislių daržoves ir vaisius, o žieminius palikime vėlesniam laikui.
Po pirmųjų šalčių pamėtykime sode mėšlo. Čia sulįs žiemoti baisūs kenkėjai – kurkliai. Užėjus didesniems šalčiams, mėšlą iškratykime ir daug jų sušaldysime.
Laikas parsinešti smėlio sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti, išsikasti poskiepių skiepijimui žiemą.
Jeigu prieš žiemą dar nepasėtos daržovės, prieš užšalimą jas sėjame į spalį paruoštas lysves. Lysves reikėtų pamulčiuoti bent 3–5 cm storio nerūgščių durpių sluoksniu.
Apžiūrėkime, ar daržo vietose, kur pasodinti ar pasėti žiemosiantys augalai, nesusidarę grioveliai, žemumos ar duobutės, kuriuose per žiemą gali kauptis krituliai. Tokiu atveju reikia jau dabar iškasti griovelius pagal nuolydį pertekliniam vandeniui nubėgti.
Po dezinfekcijos šiltnamių dirvą patręšiame (mėšlu, kompostu) ir perkasame. Jei esame pasiruošę pakeisti paviršinį dirvos sluoksnį, pats laikas tai daryti. Nuimama bent 5–10 cm. Užvežama tiek pat iš anksto paruošto lengvo, puraus, organinių medžiagų turtingo substrato.
Mėnesio pradžioje reikia išimti mėšlą iš inspektų, o ant dugno, kad žemė giliai neįšaltų, užpilti sausų purių durpių, lapų ar kitos termoizoliacinės medžiagos. Prieš šalčius perkaskime nesubrendusio komposto krūvą. Kad nereikėtų pirkti, galima pasiruošti mišinio daigams auginti. Imame iki pusės kiekio žemutinio tipo durpių, apie ketvirtadalį ar daugiau komposto ir mažiau negu ketvirtadalį velėninės žemės. Nesant durpių, galima įdėti lapinės žemės – labai pravartu turėti tokios, kuri gaunama iš medžių lapų (įmaišius šiek tiek mėšlo, pelenų, žolės), perkasamų 2–3 kartus per metus. Mišinių sudėtis priklauso nuo to, kokius daigus auginsime, ir nuo turimos žemės rūšies bei kiekio. Paruošta ji uždengiama 20–30 cm storio termoizoliaciniu sluoksniu, kad anksti pavasarį galėtume naudoti.
Įrenkime aukštas lysves
Jei šeimoje yra žmonių, kuriems sunku ar kurie nenori lenktis prie žemės, įrenkime aukštas lysves. Savotiškas jų variantas yra komposto krūva, ant kurios auginami moliūgai. Prie saulėtos namo sienos galima įrengti ir kelių aukštų pakeltas lysves. Jos gali būti įvairių formų: apvalios, stačiakampės, kvadratinės. Karkasas padaromas iš turimų medžiagų: lentų, plonų medžio stuobrelių, metalinio tinklo, naudojamo gabionams*, išpinamas iš ievos vytelių. Paruoštos lysvės aukštis dažniausiai būna apie 70–90 cm, plotis 110–140 cm. Pasirinktoje vietoje per kastuvą nukasama žemė. Tada reikėtų padėti tinklelį, kad nelįstų kurmiai ir pelės. Kraštuose pagal perimetrą rekomenduojama įkloti kokią nors plėvelę, kad greitai neišgaruotų drėgmė. Nuo apačios medžiagos sluoksniuojamos panašiai kaip kompostui:
* apatinis sluoksnis – šakos, žievės, šaknys, po to susmulkintos šakos ir šakelės;
* tarpinis sluoksnis – augalinių atliekų dalys, buitinės organinės atliekos, žolės ir žalioji piktžolių masė, nukritę lapai (šlapesnės medžiagos kaitaliojamos su sausesnėmis);
* viršutinis sluoksnis – daržo žemė, pagerinta subrendusiu kompostu.
Tokiose lysvėse maisto medžiagos susidaro palaipsniui, sliekams perdirbant supiltą organinę masę. Žemė būna šiltesnė, augalai sparčiau vystosi ir derlius gausesnis. Šios lysvės patinka daugeliui daržovių: agurkams, žemaūgiams pomidorams, salotoms, kopūstams, mangoldams. Laistyti tenka reguliariai ir dažniau, mat drėgmė per purius sluoksnius pasišalina greičiau. Pakeltoje lysvėje daržovės auginamos maždaug 3–4 metus, kasmet vis pagerinant viršutinį sluoksnį. Per tiek laiko suyra viskas. Geriausia pakeltas lysves apsodinti pavasarį, todėl šiam darbui ruoštis reikia jau dabar.
________________
* Gabiònas (pranc. gabion < it. gabbione ‘didelis narvas’) – vielinio tinklo dėžė, prikrauta akmenų ar kitokio balasto, naudojama ir šiuolaikinėje kraštovaizdžio tvarkymo praktikoje. Apie jį plačiau kalbėsime gruodžio mėnesį.
