Darbai darže rugpjūčio mėnesį
Besibaigianti vasara kaip iš gausybės rago pila darže, šiltnamyje užaugusias gėrybes… Kuo šį mėnesį turėtume pasirūpinti?
Mėnesio pradžioje sodiname naujus braškių daigus. Išsirenkame tik stipriausius, turinčius tankias šaknis, sveikus. Rekomenduotina sodinti kelių skirtingu metu derančių veislių daigus – ilgiau skinsime uogas. Vienoje vietoje žemuogių ir braškių nereikėtų auginti ilgiau kaip 3–4 metus. Jei daigus sodinsime į daržo plėvele apklotas lysves, jie prigis greičiau, nes ilgiau laikysis drėgmė, nereikės ravėti. Rugpjūtį pasodintas braškes per karščius reikia laistyti, kad geriau įsišaknytų. Jei mėnesio pabaigoje pernai pasodintas braškes laistysime, paskatinsime žiedinių pumpurų formavimąsi. Iki rudens derančias pernai ir užpernai pasodintas braškes dar kartą patręšiame.
Ravime, laistome, tręšiame. Jei vyrauja lietingi ir šilti orai, vis dar sparčiai auga piktžolės – jas reguliariai ravime. Purename gėlyną, daržovių lysves. Jei nusistovi šilti ir sausi orai, laistome. Rugpjūtį augalus tręšiame mažai azoto turinčiomis mineralinėmis trąšomis. Šitaip neskatiname jų leisti naujų ūglių, bet padedame sustiprėti ir ruoštis rudeniui.
Laiku imame daržovių derlių. Subrendusios bulvės yra skanesnės už nesubrendusias. Morkos ir burokėliai saldūs tik vegetacijos pabaigoje, o ridikėliai, agurkai ir baklažanai – atvirkščiai. Pomidorai, sunokę ant krūmų natūraliai, daug skanesni už nuskintus žalius.
Kai derlius nuimtas. Nuėmus ankstyvąsias daržoves, laisvą plotą verta užsėti žieminiais rugiais. 1 a reikia 2 kg sėklos. Priemolio dirvoje ji išberiama 3–4 cm, priesmėlio ir smėlio – 4–5 cm gylyje. Iki rudens žieminiai rugiai sudygsta ir gerai įsišaknija. Pavasarį jie anksti pradeda vegetuoti, nors neprošal patręšti azotu. Rugiai atsidėkos vešlesniais želmenimis, gausesnėmis šaknimis. Išaugusi žalioji masė vėlai rudenį arba anksti pavasarį įterpiama į dirvą – ši suariama iki 15–18 cm gylio arba sukasama. Giliau jos įterpti neverta, nes mažėja mineralizacija.
Užraugiame karčius agurkus. Agurkų skonis priklauso nuo auginimo sąlygų. Jei per mažai saulės, drėgmės ar per karšta ir drėgna, jie vystysis ilgiau. Per tą laiką vaisiai apkars. Jei agurkai kartūs, skubėkime išsiaiškinti, kas kliudo jiems augti. Kai orai šalti, uždenkime lysvę plėvele. Nelaistykite šaltu vandeniu. Karčių agurkų, jei vis dėlto tokie užaugo, išmesti nereikėtų – užraugus kartumas išnyks.
Konservuojame derlių. Įvairiais būdais ruošiame atsargas žiemai. Iš uogų verdame kompotus, uogienes, džemus. Daržoves marinuojame, sūdome. Šiltą žiemą jos geriausiai išsilaiko marinuotos, šaltą – sūdytos.
Imame žieminių česnakų derlių. Jie subręsta šiek tiek anksčiau už svogūnus. Jei nuimsime anksčiau laiko, galvutės vys, o jei pavėluosime – suskeldės jų apvalkalai ir skiltelės pradės greičiau pūti. Žydinčių veislių česnakų brandos požymis yra žiedynų apvalkalų plyšimas, o nežydinčių – gelstantys ir išgulantys lapai. Jei lauksime, kol visiškai nudžius lapai ir išguls netikrieji stiebai, gali supūti ir suplyšti išoriniai dangalai. Išrauti česnakai paliekami kelioms dienoms ant lysvės. Paskui nupjaunamos šaknys, nepažeidžiant dugnelių, ir džiovinama toliau. Kai česnakai išdžiūva, nupjaunami stiebai.
Naudingosios dilgėlės. Kovai su rožių, pupelių, pupų ir kitų augalų amarais naudokite šviežią dilgėlių antpilą. 1 kg žolės užpilama 10 l šalto vandens ir parai paliekama, kad pritrauktų.
Dilgėlės – puikus mulčias. Jauni augalai greitai suyra, praturtindami dirvą mineralinėmis medžiagomis. Susmulkinti sukietėję kotai naikina piktžoles ir padaro dirvą laidesnę vandeniui bei orui.
Pixabay nuotr.
