Darbai darže rugsėjo mėnesį
Sparčiai trumpėjančiomis rugsėjo dienomis skubėkime skaičiuoti metų derlių, kaupti atsargas žiemai.
Sėjame daržoves rudens derliui. Iki rugsėjo 10 dienos pasėti ridikėliai, gūžinės salotos, ropiniai kopūstai dar spės užaugti ir pradžiuginti mus paskutiniu derliumi. Pirmą rugsėjo savaitę laikas pradėti balinti paūgėjusius salierų lapkočius, kad jie įgautų švelnų skonį.
Džioviname ir gliaudome pupeles. Kai pupelės prinoksta, pagelsta ne tik jų ankštys, bet ir likusios dalys. Krūmelius nupjaukime prie pat žemės (tegul šaknys su susikaupusiu azotu lieka dirvoje ir suirusios ją patręšia), apverskime ir surišę pakabinkite pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad išdžiūtų. Tik tada išgliaudykime sėklas.
Nokiname agurkus sėklai. Gražiai nusispalvinusius sėklinius agurkus skiname neleisdami jiems suminkštėti, ištižti ir apipūti. Agurkai turi būti kieti. Nuskintus agurkus laikome pavėsingoje, nuo lietaus apsaugotoje vietoje, kol jie suminkštėja ir galutinai subręsta. Tada išimamos sėklos, nuplaunamos, išdžiovinamos ir suberiamos į popierinius ar natūralaus audinio maišelius.
Anksčiau nuimkime šalnoms jautrius moliūgus. Vėdinamoje patalpoje jie subręs ir išsilaikys iki gruodžio. Galima pasėti dalį surinktų krapų sėklų, kad jos neišbyrėtų bet kur ir išdygtų reikiamoje vietoje. Iškaskime kelias petražoles ir pasodinkime vazone – žiemą turėsime šviežių prieskonių.
Bulviakasis. Teigiama, kad geriausias laikas kasti bulves – nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 dienos. Ar jos subrendusios, rodo odelės tvirtumas. Žali vėlyvųjų bulvių bulvienojai pjaunami likus 7–10, o parudavę – 2–3 dienoms iki kasimo. Nukastas bulves surūšiuokime, apdžiovinkime saulėje ar vėdinamoje vietoje – nepuls šlapiasis puvinys, užgis grybelinių ligų ir kasant padarytos žaizdos.
