Darbai gėlyne rugpjūčio mėnesį
Rugpjūtį sodybos pradeda tviskėti geltonai, oranžiškai, raudonai pražydusiomis rudbekijomis, rykštenėmis, rudeninėmis saulainėmis, indinėmis chrizantemomis. Kardeliai ir jurginai perteikia visą spalvų gamą. Dar džiugina rožės ir stambiažiedės raganės, jau išryškėja aukštaūgės dekoratyviosios žolės.
Nemenki jurginų kerai ilgai ir nepertraukiamai (nuo liepos iki šalnų) stambiais įvairiaspalviais žiedais puošia vos ne kiekvieną kiemą. Rugpjūtį žydi visi, net vėlyvieji. Jei norime kitiems metams įsigyti jurginų ar rasti išsvajotą veislę, šiuo metu aplankykime augintojų kolekcijas, kur vienoje vietoje galima pamatyti daug įvairių veislių. Tai ne tas pats, kaip vartyti spalvingą katalogą. Aukšti jurginai pririšami prie atramų, nuskinami peržydėję. Jie tręšiami trąšomis be azoto, kuriose yra kalio, fosforo, kalcio, magnio, kad geriau subręstų šakniagumbiai.
Rugpjūtį daugiamečių dekoratyvinių augalų, vejos nebetręšiame trąšomis su azotu. Jie, kad pergyventų žiemą, turi kaupti maisto atsargas. Šiems augalams reikalingos kalio ir fosforo trąšos.
Nuskynus žiedynus, ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio, reikia per pusę patrumpinti levandas, kad atželtų kompaktiški krūmeliai. Iki žiemos spės ataugti mėnesio pabaigoje paskutinį kartą nupjauti čiobreliai, raudonėliai, isopai, kalniniai dašiai, šalavijai. Nasturtos taip gausiai žydi, kad nepajus žalos, jei prisirinksime neprinokusių vaisių ar pumpurų. Juos užmarinavę, mėgausimės nebrangiais specifinio skonio prieskoniais.
Šiuo metu galima dalinti senus kerus ir persodinti pavasarį ir vasarą žydėjusias daugiametes gėles. Jei turite naujų idėjų ir projektų, užveiskite naujus gėlynus. Tris savaites gausiai laistykite. Augalai iki rudens gerai įsišaknys ir lengvai peržiemos.
Artėja bijūnų dalijimo ir persodinimo metas – rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis. Visi žinome, kad jie persodinami tik būtinu atveju, nes vėl gausiai žydės tik trečiais metais. Per giliai pasodinti bijūnai visiškai nekrauna žiedų, pavėsyje žydi silpnai, stiebai būna liauni. Kerų pumpurų viršūnės turėtų būti ne žemiau kaip 3–5 cm nuo žemės paviršiaus.
Vakarų Europos gėlininkystės ūkiai bijūnais dažniausiai pradeda prekiauti spalio mėnesį. Parsisiuntus sodmenis vertėtų nerizikuoti ir, pasodinus į didelius vazonus, per žiemą reikėtų laikyti neperšąlančiose patalpose. Kitą vasarą jie gali taip augti arba pavasarį labai atsargiai, nenukratant nuo šaknų žemės, perkeliami į nuolatinę vietą.
Rugpjūčio pradžioje pasodinti rudeniniai vėlyviai žydės rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Lapus jie išaugins tik pavasarį. Mėnesio pradžioje sodinamos baltosios lelijos („juozapinės“), vėliau – ir kitos. Šias gėles geriausiai į naują vietą perkelti kas 4 metus – per tiek laiko pasidaugina ir paauga svogūnai.
Jau galima sodinti smulkiasvogūnines gėles (žydres, krokus, snieguoles, scyles). Veja pavasarį atrodys žaismingai ir romantiškai, jei dabar netaisyklingomis salelėmis į ją sukaišiosime svogūnėlius. Pasirinktose vietose velėną įpjauname H forma ir per vidurį atverčiame. Supurename, jei reikia – pageriname žemę ir įspaudžiame svogūnėlius. Šiek tiek papurename ir velėnos apačią. Užvertę ją gerai palaistome. Šios gėlės žydi anksti ir netrukdys pjauti žolę.
Visas balkonuose, terasose suvešėjusias vienmetes gėles gausiai laistome ir tręšiame. Sudžiūvusius svyrančių gėlių ūglius nuolat išskiname, o itin ilgus – kiek patrumpiname. Trumpus šoninius pelargonijų ūglius galima nulaužti, palikti dienai, kad apdžiūtų žaizdos, ir pasodinti į lengvą substratą. Konteinerinius augalus, kurie žiemai bus perkelti į patalpą, tręšiame ne ilgiau kaip iki rugpjūčio antros pusės, kad ūgliai spėtų sumedėti.
Sausu ir karštu oru gėlynuose daug bėdų pridaro voratinklinės erkutės. Viršutinėje lapų pusėje persišviečiančios gelsvos dėmelės visada įtartinos. Apatinėje pusėje galima pamatyti mažyčių rusvų vorelių. Nedelsdami augalus nupurškiame specialiais preparatais – akaricidais. Svarbu juos kaitalioti, nes, ilgiau vartojant tuos pačius, voratinklinės erkutės gali įgyti atsparumo.
