Darbai sode rugpjūčio mėnesį

Atvėsęs rugpjūčio rytas virš pievų, ežerų ir upių paskleidžia rūko šleifą… Šalta rasa vėsina raustančias šermukšnių, erškėčių, putinų uogas, drėkina besiruošiančių kristi vasarinių obuolių skruostus ir pakimba ant nepastebimų voratinklių…

Kokie darbai laukia sode?

Derlių nokina šilauogės. Nors visos šių uogakrūmių veislės iš pirmo žvilgsnio panašios, bet uogos skiriasi dydžiu, atspalviu, vaškinėmis apnašomis, skoniu. Sunoksta ne vienu metu, todėl rinkti jas tenka mažiausiai du kartus. Vienos veislės uogos gali greitai nubyrėti, kitos išsilaiko gan ilgai.

Vasaros pabaigoje ir rudenį sodinkime vazonuose augančius sėklavaisinius ir kaulavaisinius vaismedžius. Rudenį išrautų iš grunto ir atviromis šaknimis vaismedžių sodinti nepatartina, nes dauguma neperžiemos, pašals. Persodinant augalus iš vazonų tokios rizikos nėra.

Antrąkart genimi vaismedžiai. Pašalinami sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie pasisavina daug kalcio, sudaro pavėsį, o vaisiai prasčiau nusispalvina. Pjaunami prie pat šakų, nepaliekant stuobrelių, kad nepradėtų želti dar labiau. Nugenimi ir iš vaismedžio liemens augantys stiprūs ūgliai.

Genime slyvas. Nederančių jaunų medelių trumpinami ne vietoje labai vešliai augantys ūgliai. Pagrindinės skeleto šakos paliekamos augti. Ankstyvųjų veislių medelių šakos nusvyra žemyn jau nuo pirmojo derliaus naštos. Jas teks nupjauti iki vertikaliai išaugusios antrosios šakų eilės atšakos. 5–6 metais slyvos pradeda gausiai derėti. Tada retinamas vainikas, trumpinamos per daug į viršų ištįsusios ar nulinkusios šakos.

Nuėmę derlių retiname agrastų ir serbentų krūmus. Rugpjūtį daug patogiau atlikti šviesinamąjį šių vaiskrūmių genėjimą, nes kol turi lapus, lengviau matyti, kurios šakos juos tankina. Krūmai be lapų visada atrodo retesni.

Genime avietes. Derėjusius stiebus išpjauname iki žemės paviršiaus. Paliekame tik šiais metais užaugusius, stipriausius.

Pixabay nuotr.