Darbai sode sausio mėnesį
2019 m. 8 sausio d.
Metų pradžia – tai naujas lapas, į kurį rašysime savo sodo dienoraštį. Ir visai nesvarbu, kad sodas ilsisi po balta skraiste, norėdami saugoti savo augalus privalome jais rūpintis visais metų laikais. Ką galime ar privalome padaryti viduržiemy?
* Sniegą vienur nukratome, kitur jo užberiame. Jei sausį gausiai prisnigo, paprasta šluota nukratome sniegą nuo spygliuočių ir visžalių augalų, kad nenulūžtų šakos. Jeigu jo sluoksnis alpinariume, gėlyne per plonas, kasame nuo takų ir tolygiai beriame ant augalų. Nuo vejos sniego imti negalima. Jei paviršiuje ilgainiui susidarys ledo sluoksnelis, neleidžiantis kvėpuoti žiemojantiems augalams, jį sudaužykime.
* Sumindome sniegą aplink augalų kamienus. Kad krūmų ir medžių kamienų neapgraužtų kiškiai ir pelės, aplink juos reguliariai mindome sniegą. Jei žievė jau pažeista, žaizdas skubiai patepkime sodo tepalu ir apsupkime ruberoidu, eglišakėmis ir plėvele ar senais poliesterio maišais.
* Genime vaismedžius. Sausį genime obelis ir kriaušes. Kaulavaisiniai augalai jautresni, todėl jų genėjimą reikia atidėti vasariui. Šiuo metu tik patrumpiname ir praretiname šakeles.
* Pasiruošiame kai kurių krūmų auginių. Užsiauginsime pigių sodinukų, jei dabar prisipjausime jazminų (Philadelphus), forsitijų (Forsythia), ligustrų (Ligustrum) ir gluosnių (Salix) šakelių, apvyniosime jų galiukus plėvele ir laikysime 2–3 mėnesius šaldytuve, vaisių skyriuje. Kas savaitę išimkime ir pravėdinkime, kad neįsimestų pelėsis. Pavasarį perkerpame šakeles per pusę ir pasodiname lauke, pavėsyje, drėgname smėlyje.
* Lesiname paukštelius. Jei žiema besniegė, sode žiemojantiems sparnuočiams lengviau rasti maisto, bet jei sniego daug, jie nuolat alkani. Lesinkime paukštelius, kad nežūtų. Tai darykime reguliariai, nes įpratę lankytis lesyklėlėse jie maisto kitur neieškos ir badaus. Paukšteliai sodo neapleis ir pavasarį. Puiku, nes jie padės kovoti su kenkėjais.
Ledo spąstai
Norėdami nuo ankstyvų pavasarinių šalnų apsaugoti vaismedžius, sausį paruošiame ledo spąstus. Nereikalingus indus pripilame vandens ir jame ištirpiname mineralines trąšas. Tada pastatome lauke, kad tirpalas sušaltų. Ledą išimame ir sudedame dviem sluoksniais aplink vaismedžių kamienus, ant viršaus užberiame pjuvenų, galima užmesti eglišakių.
Kai pavasarį kaimyno sode vaismedžių pumpurai pradeda sprogti, eglišakes nuimame ir plaktuku sudaužome ledą. Aplink iškasame gilesnį griovelį, kuriame kaupsis tirpstantis vanduo. Iš ledo spąstų išvaduoti vaismedžiai sparčiai augs, o trąšos juos patręš. Nors mūsų augalai sulapos vėliau, bet nenukentės nuo šalnų, o vėliau pasivys ir kaimyno medelius.
