• sausio 28 d., Antradienis

Dažni klausimai apie kompostavimą

Kiekvienas savo sode, sodyboje privalome turėti komposto dėžę ar kaupą – taip prisidedame prie klimato kaitos pasekmių mažinimo, sumažiname žaliųjų atliekų kiekį ir pasigaminame puikių trąšų.

 

 

Žaliosios atliekos kompostinėje

 

 

 

Kodėl kompostuojama medžiaga nepakankamai įkaista?

*Dažniausia priežastis yra per didelis drėgmės kiekis kaupe, tada į jį patenka per mažai oro, – negali prasidėti greitas organinių medžiagų irimas. Tokiu atveju į kompostuojamą medžiagą reikia pridėti stambios struktūros sausų medžiagų (šiaudų, smulkintų sausų šakų).

*Kompostuojama medžiaga, pavyzdžiui, šiaudai, yra per stambios struktūros, todėl tarpuose per daug oro – per greitai išdžiūva. Ją reikia sudrėkinti, sutankinti arba užpilti žemės sluoksniu.

*Kompostuojama medžiaga yra per sena arba turi per mažai energijos, pavyzdžiui, senas dumblas ar mėšlas, kuris gulėjo kaupe ilgiau kaip metus. Tokią reikėtų sumaišyti su 20–30 proc. šviežios, turinčios daug energijos.

*Per mažas kaupas. Net ir gerai vykstant irimo procesui, jame medžiaga pakankamai neįkais, nes didžioji šilumos dalis bus išspinduliuojama į aplinką. Todėl reikia krauti optimalaus dydžio (1,5–2 m pločio ir 1–1,5 m aukščio) komposto kaupus.

Ar galima į kompostą maišyti ligotus augalus ar jų dalis?

Į komposto krūvą galima dėti ligų pažeistus augalus. Visos ligos gamtoje turi varžovų ir konkurentų. Nuo bakterijų yra natūralus vaistas – pelėsinių grybelių išskiriami antibiotikai, nuo grybelinių ligų – natūralūs fungicidai, taip pat pedobiontai, kurie minta grybiena. Šie mechanizmai tokie sudėtingi, kad tik dalis jų žinomi.

Kuo daugiau sukėlėjų patenka į komposto krūvą, tuo daugiau atsiranda mikroorganizmų antagonistų: ligos sunaikinamos arba labai susilpninamos. Toks kompostas veikia kaip prevencinė augalų apsaugos priemonė, nes jame kartu su sukėlėjais buvo įsiveisęs ir jų natūralus priešininkas. Taigi, jei kompostuojami užkrėsti augalai, tokiu gautu kompostu patręšti sveiki augalai gali įgauti imunitetą ar greičiau atsigauti po ligos.

Ar piktžolių sėklos netenka daigumo kompostuojant?

Piktžolių sėklos praranda daigumą, kai komposto gamybos metu temperatūra tris savaites siekia 55 °C arba 65 °C tris dienas. Toks nepertraukiamas terminis ciklas turėtų būti palaikomas nors kartą (geriau du kartus).

 

 

Ar komposte gali įsiveisti parazitų?

Tinkamai kompostuojant, parazitų neįsiveisia. Daugelis komposto kaupus painioja su nekontroliuojamomis atliekų krūvomis, bet tai yra du skirtingi dalykai. Reguliariai prižiūrint ir pagal rekomendacijas kontroliuojant komposto kaupą, problemų nekyla. Tačiau kai maisto atliekos ir mėsa metamos į neprižiūrimą krūvą, nereikia stebėtis, kad įsiveisia graužikų. Jos turi būti iš karto apdengiamos arba įmaišomos į komposto krūvą, kad netaptų lengvai pasiekiamos.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Sausio 28, antradienis.
  • Saulė teka 08:15, leidžiasi 16:49.
  • Mėnulis teka 08:25, leidžiasi 14:54.
  • Mėnulis Vandenyje 21:32, dylantis, IV ketvirtis. Delčia sausio 21 d.
  • Gedgaudas, Karlas, Karolė, Leonida, Leonidas, Manfredas, Nijolė, Tomas
  • Europos duomenų apsaugos diena
  • Šaknų diena iki vėlyvo vakaro. Sėkite šakniavaisius šildomuose šiltnamiuose, ar dėžutėse daigams. Tręškite kambarines gėles, daigus. Dezinfekuokite šiltnamius, ruoškite žemės mišinius daigams. Tvarkykite namus, rūsius, naikinkite patalpų kenkėjus.
  • Kuo daugiau žiemą šerkšno, tuo daugiau vasarą grybų ir uogų.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius