Dėmesys kambariniams augalams gegužę
Gegužė yra labai malonus, bet sunkiai prognozuojamas mėnuo. Šiltos, saulėtos dienos vilioja plačiai atverti balkonų ir terasų duris, į lauką išnešti vazonines gėles ir kartu su jomis mėgautis saulės voniomis. Bet dar nėra garantijos, kad kurią nors naktį temperatūra nenukris žemiau nulio, todėl prieš imdamiesi rimtų pertvarkymų turime viską gerai apgalvoti.
Kad kambarinukams lauke būtų gera
Tvankioje uždarų patalpų prietemoje kelis mėnesius praleidę augalai lauke sustiprėtų ir suvešėtų. Bet kad taip būtų, turime prisiminti kelis labai svarbius dalykus.
Oro temperatūra. Kambarines gėles į lauką išneškime tik tada, kai naktį oro temperatūra yra teigiama. Priešingu atveju nušals jauni ūgliai.
Ultravioletiniai spinduliai. Per žiemą augalai saulę gaudė tik per stiklą ir prarado gebėjimą apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Lauke jų apstu, todėl gėles kelias dienas turime pratinti, nes kitaip lapai sudegs – pageltonuos ir sudžius. Tam naudokime stogelius, dangalus ar laukinių augalų šešėlį, bet geriausia šį darbą atlikti apsiniaukusiomis dienomis.
Gėlių kilmė. Į lauką drąsiai neškime tik iš paatogrąžių kilusias gėles. Gamtoje jos auga panašiomis klimato sąlygomis, kokios yra Europos pietuose, todėl žino šaltą lietų, žvarbų vėją, kai kurios žiemą net sniego sluoksnį yra laikiusios ant lapų. Tai kilnusis lauramedis, europinis alyvmedis, japoninė facija, gebenė lipikė, paprastoji nykštukė, tikroji mirta, citrinmedžiai, kiparisai. Lauke šie augalai gerai jaučiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Iš atogrąžų kilusias savo numylėtinius – krotonus, sanpaulijas, dipsius – geriau visus metus laikyti kambariuose. Jeigu nešame į lauką, tai suraskime užuovėją po stogu, kad lietuviški lietūs ir vėjai jiems nepakenktų. Žinoma, staigiai šie augalai nežūva, bet dėl netinkamų sąlygų pasikeičia jų fiziologiniai procesai, kurie į mirtį veda palaipsniui.
Harmoningos aplinkos svarba
Lauke kambarines gėles sustatykime apgalvotai. Pirma parinkime vietą pagal šviesos poreikį. Bet nepamirškime erdvių dizaino ir emocinio augalų poveikio ten gyvenantiems žmonėms. Egzotiškas, savo išvaizda iš mūsų gamtos augalų išsiskiriančias kambarines gėles pasistatykime kuo arčiau namo, balkone ar terasoje – tai bus vidinių erdvių tąsa. Komiškai atrodys šalia lietuviškų eglių įsikūrusi dracena. Bet į gluosnio panašius lapus turintis alyvmedis nelabai atkreips dėmesį ir nedirgins mūsų sumaniųjų smegenų savo netinkamumu. Žinoma, gražiausiai jis atrodytų šalia žydinčių levandų – būtų tikras Viduržemio jūros pakrančių vaizdelis! Taip, naudodami kambarines gėles, galime paįvairinti savo sodą ir keisti jį kiekvienais metais: vieną vasarą akcentuosime Amerikos dykumas, alpinariume sustatę kaktusus ir jukas, o kitą – į obelis sukabinę dendrobius, vaizduosime Azijos drėgnuosius miškus.
Tręšimas
Visas kambarines gėles (ir lauke esančias, ir kambariuose) kas dvi savaites tręškime azoto trąšomis, kad užaugintų kuo daugiau žaliosios masės – taip sustiprės. Augalus, kuriems nebereikėtų augti, tiks subalansuotos trąšos. Jose azoto, fosforo ir kalio yra vienodas kiekis. Šių trąšų pilkime tik tiek, kad lapai išliktų būdingos spalvos ir dydžio.
Sukulentus kartą per mėnesį tręškime specialiomis trąšomis, o jeigu naudosime kitas – imkime perpus mažesnės koncentracijos negu kitiems augalams. Priešingu atveju jie labai suvešės, praras dekoratyvias formas, taps neatsparūs ligoms ir parazitams.
