Dirvinis asiūklis: išvyti ar prisijaukinti?

Dirvinis asiūklis yra laukų piktžolė, auganti pievose, dirbamuose laukuose, pamiškėse, dažniausiai ir gausiausiai ten, kur drėgna ir rūgštu. Vis dėlto vieni šį augalą laiko piktžole, o kiti – vaistu ir pagalbininku. Pabandykime išsiaiškinti, gal jo teikiamos naudos daugiau nei žalos.

Lietuvoje dažnas

Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) – sporinis, žolinis daugiametis augalas. Pavasarį iš žemės ima lįsti apie 20–40 cm ilgio rusvi, gelsvi sporifikuojantys stiebai. Balandžio–gegužės mėnesį išbyra sporos ir stiebai nudžiūsta. Tada išauga žali vegetatyviniai stiebai su keturbriaunėmis arba penkiabriaunėmis šakutėmis, išsilaikantys iki rudens.

Lietuvoje ši rūšis dažna. Ji auga kaip piktžolė apydrėgnėse, ypač molingose, rūgščiose dirvose, pakelėse, dykvietėse, dideliuose soduose, daržuose, pievose ir kartais miškuose. Sodybose asiūkliai įsiveisia arti spygliuočių ar po jais, prie rododendrų, komposto krūvų, akmeninių takų tarpuose, prie lietaus latakų. Jie nebijo sausrų, mėgsta tiek pavėsį, tiek saulę.

Dėl ko nemėgiamas?

Dirvinis asiūklis nemėgiamas, nes jį sunku išvyti iš sodo. Jei žemė drėgna, rūgšti – kad ir  ravėsi ar rinksi iškastas šaknis, po kurio laiko ten pat rasi dailiai žaliuojančias „eglutes“. Augalo stiprybė slypi ilguose šakniastiebiuose, nes dauginasi ne tik sporomis, bet ir jais. Tankus šaknų tinklas į žemę įsiskverbia net iki 1,5 m gylio. Būtent dėl to ravėjimas beprasmis. Yra įvairių asiūklių atsikratymo būdų, tačiau nė vienas iš jų nepadės iš pirmo karto, kovoti teks sistemingai.

*Ką daro mūsų sodininkai pirmiausia? Griebiasi herbicidų. Dažnai stebuklas neįvyksta, nes purškiant netinkamomis priemonėmis šioms piktžolėms nedaromas joks poveikis. Veiksmingi preparatai yra tik tie, kurių veiklioji medžiaga – MCPA. Ji per lapus patenka iki šakniastiebių, ir augalas išdžiūva per 2–3 savaites. Purškimą tenka pakartoti kitais metais, nes pirmą kartą dalis šakniastiebių dažnai neturi žaliųjų dalių ir preparatas jų niekaip nepaveikia. Be to, kitais metais iš pasisėjusių sporų užauga „eglutės“. Svarbu atminti, kad MCPA yra kenksmingas žuvims, bitėms, sliekams. Juo individualiuose sklypuose galima purkšti tik vejas.

*Kovoti su asiūkliais reikia pradėti pavasarį, balandžio mėnesį. Būtina išrauti visus sporifikuojančius stiebus, prieš jiems subręstant ir išbarstant sporas. Ciklas trunka tik apie dvi savaites, todėl nepavėluokite. Išrautų stiebų jokiu būdu nemeskite į kompostą, nes jį užteršite sporomis.

*Gegužę asiūkliai leidžia žaliuosius asimiliacinius stiebus. Jie maitina šakniastiebius. Tad kuo dažniau šiuo augalus rausite, tuo šakniastiebiai bus silpnesni. Priešingai nei sporifikuojantys stiebai, žaliosios „eglutės“ puikiai tinka kompostui.

*Viena veiksmingiausių kovos priemonių su asiūkliais – rūgščios dirvos pakeitimas šarmine. Jei kalkinsite, įterpsite lapuočių medžių pelenų, paskleisite komposto ar mėšlo rudenį ir pakartotinai pavasarį, kovą su šiomis piktžolėmis laimėsite lengviau ir paprasčiau nei naudodami chemines priemones. Vienkartinio kalkinimo bus per mažai. Ateityje neleiskite dirvai pasidaryti rūgščiai, ir asiūklių nebematysite. Vis dėlto ir šiuo atveju yra išimčių – negalima kalkinti po rododendrais, todėl iš ten jų lengvai išprašyti nepavyks.

Gal verta pamėgti?

Naudingas žmogaus sveikatai. Stebėtina, kiek ši neįmantri žolinė „eglutė“ turi sveikatą gerinančių ir kitokių galių. Tinkamai paruoštų dirvinių asiūklių preparatai mažina uždegimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, turi sutraukiamąjį poveikį. Jie vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige (sėkmingai tirpdo akmenis), prostatitu, pleuritu, širdies ir kepenų ligomis, reumatu. Antpilas valo organizmą, stabdo kraujavimą, viduriavimą, stiprina sąnarius, gydo žarnyno opas. Išoriškai juo gydomos odos ligos, pavyzdžiui, egzema, dezinfekuojamos sunkiai gyjančios žaizdos, stiprinami ir nuo slinkimo apsaugomi plaukai.

SVARBU! Dirvinių asiūklių preparatų negalima gerti sergant inkstų ligomis (nefritu, nefroze), brinkstant audiniams dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.

Pagalba sergantiems augalams. Skystieji preparatai, kurių galima pagaminti iš asiūklių, padeda ne tik žmogui, bet ir augalams kovoti su ligomis ir kenkėjais. Asiūkliuose yra flavanoidų, saponinų, organinių rūgščių, fitosterolių, alkaloidų, daug mineralinių druskų, tarp jų – lengvai vandenyje tirpstančio silicio oksido. Tiek nuoviras, tiek užpilas saugo augalus nuo grybinių ligų, voratinklinių erkučių.

Asiūklių preparatai nuo ligų ir kenkėjų

Pixabay nuotr.