Ežiai: kuo naudingi ir kaip su jais elgtis?
Ežiai naudingi ar žalingi? Nėra vienareikšmio atsakymo, nes gamtoje kiekvienai rūšiai skirta vieta po saule ir kiekviena atlieka tam tikrą rolę. Dygliuotieji mūsų krašte mėgstami nuo senų laikų. Jie naikina daržams, miškams, sodams daug žalos pridarančias peles ir vabzdžius. Šiems mieliems žvėreliams esame linkę atleisti už išdraskytą žemėje perinčio paukštelio lizdą ar suėstą nykstantį roplį.
Sutiksi puškorių šiltuoju metų laiku – netrukdyk. Tai gali būti patelė, maitinanti krūvelę ežiukų. Kitaip reikėtų elgtis vėlų rudenį ar žiemą pastebėjus pupsiuką. Gal jis pasiligojo, gal kas sukliudė žiemos poilsį? Tokį vertėtų ir pagloboti. Netrunka prijunkti prie žmogaus, jau po kelių dienų leidžiasi paimamas į rankas.
Jei tektų pagloboti…
Laikyti šį gyvūnėlį kambaryje – menkas malonumas. Naktimis nepaprastai judrus: bilda, čiuža, bėginėja, krebžda po grindis. Negalima uždaryti sandėliuke ar vonioje ant plytelėmis išklotų grindų. Guoliui tinka vatinukas ar veltinis. Dar geriau padėti išpuvusį kelmą ar medžio gabalą, pakloti jame lapų, samanų, žolių patalą. Kitaip sakant, globotiniui sudaryti jaukią specifinių kvapų aplinką.
Puškoriui reikia daug ėdesio ir bet ko nepaduosi. Mėgsta karvės pieną ir vištos kiaušinį, žalią mėsą ir žuvį. Pašaras turi būti įvairus ir neriebus. Persisotinę nutunka ir nugaišta. Žinokite: jei augintiniui lūžinėja dygliai – per maža saulės spindulių, jei pleiskanoja oda – trūksta vitaminų. Nereikia piktnaudžiauti eželio laisve. Lai tapena savais keliais vaikystės pasakų herojus – gerumo ir išminties įsikūnijimas!
