Fitoftorozė: kaip nuo jos apsisaugoti?
Sergant fitoftoroze ant vaisių susidaro poodinės, neryškių kontūrų, kietos rusvai rudos dėmės, palaipsniui didėjančios ir apimančios visą paviršių. Iš pradžių vaisiai būna kieti, paskui suminkštėja. Liga pažeidžia ir nokinamus skintus vaisius. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Kokiais būdais?
Ligos lengviau išvengti…
Pagrindinį dėmesį reikėtų skirti profilaktikai ne tik vegetacijos laikotarpiu, bet ir tarp sezonų.
* Nuėmus derlių, būtina surinkti augalų liekanas ir užkasti tam skirtoje vietoje. Dirvos perkasimo gylis – per kastuvo geležtę.
* Šiltnamiuose reikia nuimti viršutinį sluoksnį, nes jame daugybė kenksmingų organizmų.
* Būtina laikytis sėjomainos: pomidorus galima sodinti į ankstesnę vietą ne anksčiau kaip po ketverių metų. Jų nereikėtų auginti šalia bulvių.
* Sklypas, kuriame yra pomidorų, turi būti apšviestas saulės, įšildomas ir gerai vėdinamas. Dirva labai derlinga, lengva arba vidutinio sunkumo.
* Būtina atminti, kad per tankūs sodinukai, piktžolės, sodinimas žemumose sudaro palankias sąlygas ligai plisti.
* Svarbu laiku pasėti ir pasodinti augalus, laikytis laistymo ir tręšimo normų.
* Pomidorus reikia laistyti šiltu vandeniu, reguliariai tikrinant, ar nėra ligos židinių, o jiems atsiradus nedelsiant imtis priemonių.
Kitos priemonės
Augalų imunitetui padidinti ir profilaktiškai prieš sėją sėklas galima pamirkyti 1 % kalio permanganato tirpale (1 g 100 ml vandens) 20–25 minutes, paskui perplauti švariu vandeniu ir apdžiovinti. Daigus reikia patręšti kalio ir fosforo trąšomis, vegetacijos laikotarpiu purkšti vario sulfato ir ūkinio muilo emulsija (2 g vario sulfato, 200 g ūkinio muilo 10 l vandens). Galima nupurkšti česnakų ir kalio permanganato tirpalu (1,5 stiklinės česnakų tarkių, 1,5 g kalio permanganato 10 l vandens) arba palaistyti specialiu tirpalu (40 lašų jodo ir 30 g kalio chlorido 10 l vandens, po 0,5 l vienam kerui).
Chemikalus patartina naudoti tik tada, kai nėra išeities ir išbandytos visos kitos priemonės. Pastebėjus pirmuosius fitoftorozės požymius ant ankstyvųjų veislių bulvių, pomidorus būtina patręšti fosforo ir kalio trąšomis. 10 l vandens jų imami 2 valgomieji šaukštai, išliejama po 1–1,5 l po kiekvienu augalu. Šiuo atveju veiksminga ir kita priemonė – purškimas boro rūgšties tirpalu (1 arbatinis šaukštelis 10 l vandens). Norma 1 m2 – 1 l. Augalus reikia uždengti neaustinėmis medžiagomis, gausiai laistyti kartą per savaitę arba rečiau, nesušlapinant lapų. Vanduo pilamas ant šaknų, o dar geriau į tarpueilius, per kelis kartus, kad dirva sudrėktų ne sekliau kaip iki 15 cm gylio. Laistoma pirmoje dienos pusėje, kad prieš naktį oro drėgnis būtų minimalus. Sausasis laistymas arba dirvos purenimas pakeičia laistymą apniukusiu, vėsoku, drėgnu oru.
Fitoftorozei vystantis epifitiškai, nepadeda net atsparių pomidorų auginimas ir profilaktinės priemonės. Tuomet tenka griebtis cheminių preparatų. Tik reikia būti atsargiems – apsirengti apsauginį chalatą, užsidėti akinius, užsimauti gumines pirštines, ant veido užsidėti respiratorių arba užsirišti vatos ir marlės raištį, nepamiršti galvos apdangalo. Augalai purškiami ramiu, nevėjuotu oru, kai nėra rasos ir lietaus. Po to 3–7 dienas jų nereikėtų judinti.
Jei naktį temperatūra nukrinta ir kyla smarkaus fitoftorozės protrūkio pavojus, žali pomidorų vaisiai nuskinami, dezinfekuojami 60 °C vandenyje 1,5–2 minutes arba 40–45 °C vandenyje 4 minutes. Apdžiovinti nokinami tamsoje, maždaug 25 °C temperatūroje.
