Gėlininko darbai balandį
Ateina metas, kai, regis, ir žmogus nubunda: užplūsta energija ir noras sugerti kuo daugiau šviesos, paukščių giesmių, žalumos, vėjų, o paskui atsisėdus ant priemenės laiptelių tyliai stebėti, kaip saulė brėžia vis aukštesnį lanką. Rodos, tai vyksta kasmet, bet kaskart – nepakartojamai.
Iš tamsos į šviesą
Balandžio viduryje pats metas parnešti į šviesą vėsiuose rūsiuose žiemojusius kardelių ir jurginų gumbus, kanų šakniastiebius (žinoma, jei jie nenubudo anksčiau). Kadangi mūsų šiltasis sezonas – trumpas, šiuos augalus sodiname į vazonus su puriu substratu ir laikome šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laistome reguliariai minkštu, šiltu vandeniu. Į dirvą juos iškelsime gegužės antrą ar trečią savaitę, kai nebegrės šalnos, o augalai bus išleidę šaknyną ir sužaliavę. Tačiau visa priklausys nuo kasmet, regis, pasislenkančio pavasario ženklų.
Be to, jei to dar nepadarėte, reikėtų į šviesią vietą pernešti vazonuose žiemojusias brugmansijas. Nieko baisaus, jei peržiem jos numetė dalį ar net visus lapus. Augalus taip pat galima apgenėti, formuojant lają. Jei rudenį nepatrumpinote šaknų, galite tai padaryti balandžio pradžioje ir įsodinti į tą patį, maždaug 30 l vazoną. Itin svarbu pasirūpinti drenažu. Vienas iš paprasčiausių būdų – ant dugno skylutės uždėti didelę gaubtą molinio vazono šukę. Galime užpilti keramzito granulių ar žvirgždo. Sodinti brugmansijas reikėtų į orui laidų komposto ir durpių mišinį.
Padarysi šiandien, džiaugsies rytoj
*Pats laikas pakedenti žolinių augalų sruogas. Svarbu: šiam, regis, paprastam darbui būtinas atidumas, nes dažniausia pradedančiųjų gėlininkų klaida – pašalinti visą antžeminę dalį. Kai kuriuos žolinius augalus tikrai reikia nukirpti, nes paviršiuje po žiemos mažai kas likę, išgulę. Bet jei auga vešlus, didelis kupstas, greičiausiai jį reikia tiesiog „iššukuoti“, nes po sudžiūvusiais lapeliais slepiasi žali. Jei tokį augalą nupjautumėte iki pat apačios, jaunų lapų galai būtų ne smaili, o nukirsti. „Šukuoti“ labai paprasta: būtina apsimauti pirštines, kad nesusipjaustytume rankų, ir švelniai braukiant pirštais nuo kupsto apačios į viršų surinkti visas negyvas dalis. Galima kerus dalinti, tik svarbu tai daryti aštriu kastuvu ir pasodinus pasirūpinti, kad augalams netrūktų drėgmės.
*Balandžio pabaigoje galima dalinti ir bundančius bijūnų kerus, tik svarbu paruošti dirvą: jei ji molinga, ant duobės dugno užpilti žvirgždo ar bent jau primesti molinių duženų, o tik tada suberti organinių medžiagų gausų kompostą.
*Mėnesio pabaigoje į dirvą galima sėti rytines aguonas, gubojas, lubinus, kvapiuosius pelėžirnius ir medetkas, nes šie augalai nebijo šalnų. Svarbu stebėti, kad neperdžiūtų dirva.
Pradeda žydėti svogūninės
Koks nepaprastas yra scylių, sniegžydrių (Chionodoxa) ir baltažiedžių plukių (Anemone nemorosa) grožis. Jos žydi, kai medžiai dar be lapų, tad galima sodinti pomedžiuose, kur vėliau nebus šviesos. Jei turite laisvos vietos, ten jau sodinkite vasarą žydinčias svogūnines gėles: baltas ar žalsvas galtonijas (Galtonia) ir krokosmijas (Crocosmia). Jos mėgsta užuovėją ir laidžią, derlingą dirvą.
Nuo šalčio po priedangomis tebesaugome vegetaciją pradėjusias tulpes, narcizus, hiacintus. Jei dirva neįšalusi, galima sodinti ir darželinių plukių (Anemone coronaria) gumbus. Išrinkite pusiau pavėsingą vietą, laidžią, humusingą dirvą. Prieš žiemą augalų nereikia iškasti, puikiai žiemoja lauke, tik pridenkite eglišakėmis ar pamulčiuokite. Šiuo metu itin mėgstamos dvi veislės ‘Mr. Fokker’ (sodriai mėlynais žiedais) ir ‘The Bride’ (baltažiedė).
