Gėlininko darbai gegužę
Vėl pakvimpa ievos, netrukus prie jų prisijungia alyvos, o soduose žiedais pasidabina vyšnios. Šviesos tiek, kad tik spėk gerti. Pagaliau sužydėsime…
Gėlyno pertvarka
Gegužę žydi ne tik medžiai, bet ir nuostabios svogūninės gėlės. Patraukime visas priedangas ir leiskime joms skleistis. Metas pradėti ruoštis ir gėlyno pertvarkai, jei ją peržiem planavome. Šį mėnesį daugelis daugiamečių augalų dar tik skleidžia lapiją, tad padalinimas ar perkėlimas joms nesukels didelio streso. Naudoti reikėtų švarų, aštrų kastuvą ir stengtis juo kerelį perkirsti vienu ypu. Persodintus augalus būtina gausiai palaistyti. Jei liko tuščių vietų, patarčiau pasėti vienmečių ir pamulčiuoti – dirva nepraras drėgmės, o yrantis mulčias (puikiai tinka ir nupjauta žolė) bus puiki organinė trąša, po juo tarps gerosios bakterijos.
Pratinkime daigus
Orams įšilus, visus vienmečių ir daugiamečių gėlių daigus, auginamus patalpoje, reikėtų po truputį pratinti prie lauko sąlygų. Nevėjuotą, šiltą dieną sustatykime juos netiesioginėje saulėje ir tegul šildosi. Po pietų visus daigus vėl reikia sunešti į patalpą. Karti asmeninė patirtis rodo, kad skubėti nėra kur: tiek mėnesių augintas daigas, paskubomis persodintas į lauko vazoną ar gėlyną, dažniausiai vargsta, gelsta ar net žūva. Taigi pratinkime po truputį.
Praėjus didesnių šalnų pavojui (paprastai gegužės mėnesio antroje pusėje), į dirvą galima perkelti jurginus, kardelius ir kanas, pernakt lauke palikti begonijų vazonėlius. Nepamirškime formuoti jaunų pelargonijų atžalų: jei nugnybsime viršūnėles, paskatinsime šakojimąsi ir suformuosime tankesnius kerus. Gegužės 3–4 savaitę lauke galima pasodinti veikiausiai jau gerokai išstybusius verbenų, petunijų, kininių gvazdikų daigus. Tokiu būdu palaipsniui viską iš vidaus perkeliame į lauką.
Vienmečių gėlių sėja į dirvą
Jei tik palankios gamtinės sąlygos ir gėlyne netelkšo vanduo, lauke galime sėti vienmetes gėles. Būtinai derėtų pasėti itin aromatingų augalų, viliojančių vabzdžius apdulkintojus. Tai svarbu visam gėlynui, nes prisidedame prie biologinės pusiausvyros palaikymo. Labai paprasta pasėti naktinių dyvinučių, medetkų, nasturtų, prie atramų – kvapiųjų pelėžirnių. Jei gėlynas yra kotedžo sodo (angl. cottage garden) stiliaus arba jam artimas, šiemet pasisėkime piliarožių ir kitąmet jos pasipuoš žiedais.
Minkštumo gėlynui suteiks kamaninės tūbės, itin mėgstamos vabzdžių apdulkintojų. Jos užauga iki 160 cm aukščio, lapija – balkšvai pilkos spalvos, pasidengusi švelniais pūkeliais. Gelsvi žiedynai kyla vertikaliai aukštyn. Sėklų galima prisirinkti gamtoje ar įsigyti sėklų parduotuvėje. Kamaninės tūbės ypač tinka natūralistiniams gėlynams ar laukinėms pievoms. Pačios pasisėja ir lengvai plinta.
Jei norite dar daugiau aukštų augalų, rinkitės paprastuosius ricinmedžius, kurių lapija dažniausiai būna dviejų spalvų – žalios arba tamsiai vyšninės. Pas mus jie auginami kaip vienmečiai.
Dėmesio! Ricinmedžiai nuodingi. Saugokime juos nuo vaikų ir gyvūnų.
Gegužę galime pasėti saulėgrąžų. Tegul šios milžinės stiebiasi į dangų, mūsų gėlynams suteikdamos vertikalumo. Šitaip pasirūpinsime ir paukščiais, nes surinktomis sėklomis galėsime juos lesinti atšalus orams. Žydinčias saulėgrąžas mėgsta lankyti bitės ir kamanės.
