Gėlininko darbai rudenį

Nuostabus metas, kai visa lapija, regis, pernakt pakeičia spalvą ir pasipuošia smulkučiais voratinkliais. Kažin koks gerumas ir ilgesys įsisupa širdin, viskas pakvimpa laužų dūmais. Tegul tik sode netrūksta spalvų…

Metas svogūninėms gėlėms

Kasmet ta pati dilema – ne per anksti ir ne per vėlai pasodinti gėlių svogūnėlius, kad šie spėtų įsišaknyti ir gerai peržiemotų. Paprasčiausia išeitis – matuoti dirvos temperatūrą. Kai ji yra 8 °C, palankiausia sodinti hiacintus, kai 8–10 °C – tulpes. Paprastai iki spalio pabaigos pasodiname žydres, krokus, paukštpienes ir sniegžydres. Labai gerai, jei bent 3 savaites dirvos temperatūra nenukrenta žemiau 6–7 °C ir svogūnėliai gerai įsišaknija. Svarbu parinkti nerūgščią, maisto medžiagų gausią ir neužmirkstančią dirvą. Prieš žiemą apdairu visą paviršių pamulčiuoti sveikais medžių lapais.

Dalį svogūnėlių pasilikite – juos pražydinsite anksti pavasarį. Jei tuo pasirūpinsite dabar, žiemą išlydėsite su žiedų pilnais namais. Tai daroma keliais etapais. Pirmiausiai spalio pradžioje sveiki tulpių, narcizų, hiacintų, krokų svogūnėliai pasodinami į negilius vazonėlius ir užberiami žeme. Vėliau jie laikomi 8–10 °C temperatūroje 3–4 savaites (jei orai palankūs, galima ir lauke). Svogūnėliams įsišaknijus, prasideda vegetacijos laikotarpis, kurio trukmė priklauso nuo augalų rūšies: tulpių – 16–22 savaites, narcizų – 14–19 savaičių, krokų – apie 12 savaičių. Tuo metu vazonėliai turi būti laikomi sausoje, tamsioje, ne žemesnės kaip 5 °C temperatūros patalpoje. Svarbu reguliariai tikrinti, ar dirvos paviršius neapipelijo, ar svogūnėliai nesudygo anksčiau laiko. Likus maždaug 3–4 savaitėms iki pageidaujamo žydėjimo laiko, vazonėlius reikės pernešti į ne itin šiltą (10–12 °C) patalpą, o po kelių dienų perstatyti į dar šiltesnę vietą (15–18 °C). Tik svarbu atminti: kuo šiltesnė bus patalpa, tuo greičiau sulauksite žiedų, tačiau jie ir greičiau nuvys.

Nesibaigiantis astrūnų ir astrų žydėjimas

Natūralistiniuose želdynuose iki šiol žydi daugiamečiai astrūnai ir astrai. Dėl aiškumo reikėtų pasakyti, kad anksčiau šie augalai apibendrintai buvo vadinami astrais, tačiau botanikai nustatė, kad Aster gentį reikėtų skirti į dvi grupes: kilusius iš Eurazijos teisingiau vadinti astrais, o kilusius iš Šiaurės Amerikos – astrūnais. Tad jei sode šiuo metu pasigendate žiedų, kitąmet, pavasarį, būtinai pasisodinkite astrūnų ir astrų. Tik reikėtų nepamiršti, kad dauguma jų veislių plinta šaknų atžalomis, o kerai auga ir plečiasi labai sparčiai, todėl aplink palikite vietos ir pasiruoškite kas 3–5 metus dalinti ir persodinti.

Nuostabu, kad šių augalų gentys yra labai gausios, todėl savo gėlyne galite auginti tiek pažeme šliaužiančius, tiek 2 m aukščio. Žiedų spalvų gama taip pat skirtinga: balti, rausvi, ryškiai rožiniai ir įvairių atspalvių violetiniai. Jie išsiskleidžia liepos–rugsėjo mėnesiais ir žydi iki pat stiprių šalčių.

Skiriasi astrūnų ir astrų žiedų skersmuo. Jei norite smulkiažiedžių augalų, rinkitės erikinį astrą (Aster ericoides) ‘Lovely’. Šviesiai violetiniai, beveik rausvi žiedeliai ir purios struktūros keras suteiks gėlynui ažūriškumo. Šis astras užauga apie 1 m aukščio ir žydi rugsėjį–spalį. Žvilgsnį taip pat patrauks vėlyvasis astras (Aster lateriflorus) ‘Lady in Black’, kurio lapija tamsiai raudona. Keras siekia iki 1–1,2 m aukščio ir pasidabina smulkučiais šviesiai violetiniais žiedeliais su sodriai vyšniniais viduriukais. O jei norite kompaktiško, žiedais gausiai aplipusio kero, rinkitės vieną iš krūminio astro (Aster dumosus) veislių. Jei jūsų gėlyno dirva skurdi, o vieta saulėta, ten puikiai augs virgininiai astrūnai (Symphyotrichum novi-belgii), siekiantys net 1 m aukščio, tad puikiai tinkantys gėlynų masyvams nuspalvinti. Rinktis galite iki pavasario!

Iškasame nežiemojančius gumbus

Patyrusiems gėlininkams nepasakysiu nieko naujo – metas pasirūpinti lauke nežiemojančiais gumbais. O jei dar tik pradedate sodininkauti, žinokite, kad prieš šalnas pravartu iš lauko į vidų perkelti gumbines begonijas. Persodintas jas prie patalpos temperatūros pratinkite pamažu: dieną galima laikyti lauke ir parnešti tik nakčiai. Kai nuvys stiebai, juos nukirpkite, gumbus iškaskite, apdžiovinkite ir sudėkite į dėžutes su sausu smėliu ar durpėmis. Laikyti per žiemą reikėtų sandėliuke, kur temperatūra ‒5 °C. Į vazonus ar lovelius juos sodinkite vasarį–kovą. Tiesa, kai kurie augintojai gumbus iškasa tik po šalnų, bet pati įsitikinau, kad tada jie prasčiau žiemoja, atsiranda puvinių ir pan.

Vos šalnoms pakandus antžemines jurginų dalis, iškaskite gumbus, apdžiovinkite ir padėkite sausai ir vėsiai žiemoti. Į rūsius ar sandėliukus suneškite ir kardelius. Tik juos reikėtų kelias savaites šiltai padžiovinti, tada atskirti šiųmetinius nuo senųjų ir dar kelias savaites padžiovinti vėsesnėje vietoje. Iš patirties pastebėjau, kad geriausiai žiemoja sudėti į popierinius ar medžiaginius maišelius.

Jei šią vasarą auginote dvispalvius kardelius (Acidanthera murielae), metas juos iškasti. Tik jokiu būdu nelaikykite gumbasvogūnių vėsiai – patalpos temperatūra turėtų būti apie 15 °C ar vos keliais laipsniais žemesnė. Jei paliksite vėsioje patalpoje, vasarą šie augalai tiesiog nežydės.