Gėlininko darbai sausį
Pasirūpinkite žiemojančiais rūsyje
Žiemojančių gumbų ir svogūnų dažniausiai tyko trys pavojai: šiluma, drėgmė ir graužikai. Jei rūsyje ar kitoje tamsioje ir vėsioje patalpoje gausu daržovių, būtina sekti oro temperatūrą, todėl pravartu turėti termometrą. Gumbasvogūniai ir šakniastiebiai turėtų ramiai žiemoti ne aukštesnėje kaip 10° C temperatūroje, kai kuriems patinka ir dar bent keliais laipsniais žemesnė.
Pravartu bent kas kelias savaites tikrinti, ar dėžėse nesirenka drėgmė, neįsiveisė pelėsis. Pastebėjus puvinį, daržoves dar galima pasistengti išgelbėti. Tereikia pažeistą dalį išpjauti ir gumbus šiek tiek apdžiovinti. Padėkite juos atokiau nuo kitų ir stebėkite. Be to, svarbu laiku pastebėti, ar į tokią saugyklą neužsuka graužikai.
Jei vėsioje patalpoje laikote apdairiai į vazonėlius ankstyvam pražydinimui susodintus svogūnėlius, pasirūpinkite, kad dirva neperdžiūtų. Jeigu tinkamai palaikysite svogūnėlių gyvybingumą, atėjus laikui jie greitai nubus. Jei nutarsite, kad jau norite žiedų, padėkite vazonėlius šviesioje, šiltoje vietoje ir laistykite šiltu, minkštu vandeniu.
Sena gėlininkų gudrybė. Kad pirmieji neišstyptų svogūninių gėlių lapeliai, sudygusius uždenkite tamsia, tačiau orui laidžia medžiaga. Tiks popierinis maišelis ar kitas vazonėlis. Taip greičiau susiformuos žiedpumpuriai. Po to galima nuimti dangas, patręšti trąšomis žydinčioms gėlėms ir saugoti nuo perdžiūvimo.
Pelargonijų sėja ir priežiūra
Jei vasarai lauko vazonuose norėtumėte užsiauginti pelargonijų, bet neturite atžalų, pats metas jų pasisėti. Tai padarę dabar, žiedais mėgausitės po 5–6 mėnesių. Paruoškite puraus ir derlingo substrato iš komposto ir durpių. Galite įberti šiek tiek smėlio ar perlito, kad geriau cirkuliuotų vanduo.
Pelargonijų sėklos dygsta lengvai, tačiau būtina skarifikacija – luobelės praardymas mechaniškai. Tiesiog paimkite gabalėlį rupaus švitrinio popieriaus ir jas lengvai patrinkite. Parduodamos dažniausiai jau skarifikuotos sėklos.
Dėžutės su pasėtomis sėklomis įdedamos į plastikinę daigyklą-šiltnamį su ventiliacijos angelėmis šviesioje ir šiltoje vietoje. Sudygsta per kelias savaites. Svarbu reguliariai vėdinti, kad daigai nesusirgtų diegavirte (dar vadinama juodąja kojele) – liga, atsirandančia dėl per didelės drėgmės. Patalpoje turėtų būti 18–22 °С temperatūra, o vieta – šviesi, tačiau apsaugota nuo intensyvių tiesioginės saulės spindulių.
Maždaug po 4–5 savaičių daigus, kai išaugina tikruosius lapelius, reikia išpikuoti į atskirus indelius. Labai svarbu juos pasodinti tokiame pačiame gylyje, kokiame augo prieš tai, kitaip pradės pūti. Kai atsiras bent 5–6 lapeliai, nugnybkite viršūnėles – taip paskatinsite šakojimąsi.
Patagoninės verbenos – natūralistiniams želdynams
Europos soduose šiuo metu itin populiarios patagoninės verbenos (Verbena bonariensis). Be jų sunku įsivaizduoti natūralistinio ar kotedžo sodo stiliaus gėlyną: ant ilgų stiebų lengvai siūbuojantys dailūs violetiniai žiedynai (augalų aukštis maždaug 1,5 m ir daugiau) džiugina iki pat šalčių – žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Iš Pietų Amerikos atkeliavusios gražuolės mūsų šalyje auginamos kaip vienmetės.
Tiesa, sėkloms būtina stratifikacija: po sėjos praėjus 5 dienoms, indelį savaitę laikykite vėsiai, patogiausia šaldytuve, maždaug 4–5 °С laipsnių temperatūroje. Taip efektyviai paspartinsite dygimą, tačiau joms vis tiek dar prireiks kelių savaičių. Svarbu palaikyti pastovią temperatūrą ir vėdinti daigyklą. Kai daigai išaugina tikruosius lapelius, jie išpikuojami į indelius.
Kad darniai sudygtų levandos
Stratifikacija būtina ir sausio pabaigoje sėjamoms tikrosioms levandoms (Lavandula angustifolia). Galite dėžutes su sėklomis taip pat padėti į šaldytuvą (jokiu būdu ne į šaldiklį) savaitei. Šių augalų verta pasisodinti ne tik dėl sodraus aromato, bet ir todėl, kad jos puikiai užpildo pirmąjį, t. y. žemiausią želdynų lygmenį. Gėlyne levandos kartu su verbenomis gražiai derės pagal violetinę spalvą ir žiedų struktūrą, tinkamai pasodintos sukurs pasikartojimų ritmiką ir dermę.
Pasisėkite šalavijų
Prie minėtų augalų visada dera šalavijai (Salvia), nes taip pat mėgsta saulėtą, neužmirkusią, tačiau humusingą dirvą. Kadangi jų populiarumas pastaraisiais metais smarkiai išaugo, kasmet pristatomos vis naujos veislės, besivaržančios pagal aukštį, lapų tekstūrą, žiedų formas bei spalvą. Galite rinktis nuo visiškai žemų gojinių šalavijų (S. nemorosa) (‘Marcus’ yra maždaug 25 cm) iki kvapiųjų (S. sclarea), paplitusių Viduržemio jūros regiono šalyse ir siekiančių 100–120 cm.
Jei pavasario gale į dirvą norite sodinti vešlius kerelius, sėklas reikėtų sėti sausį. Atsižvelgiant į veislę, jos gali sudygti per 10–14 dienų, o kai kurios – ir per mėnesį. Itin svarbu neleisti substratui perdžiūti.
