Gėlininko vasara: birželis

Birželis – ilgų dienų mėnuo, kai augalai jau gerokai ūgtelėję, sutvirtėję, žiedų soduose dar nemažėja. Pievose iki šienapjūtės ir Joninių – pats žolynų žydėjimas. Nenumokime ranka į laukinius augalus. Ir ne vien dėl to, kad dauguma mūsų darželių gėlių kilo iš gražiausių gamtinių rūšių. Laukų žolynai savaip gražūs. Sukultūrintoje aplinkoje vėl pasigendame įvairovės ir natūralumo. Švari, vienarūšė, idealiai nukirpta žolytė – dailu, bet gali būti nuobodu ir nenatūralu. Tad kai kuriose vietose galima sėti pievų žoles. Nuo pat ankstyvo pavasario vejoje gali žydėti vaisginos, saulutės, vasarą – dobilai, gaisrenos, bobramuniai, lipikai, baltagalvės, kraujažolės ir daugybė kitų.

Birželio gėlė – bijūnas

Ankstyvieji bijūnai pradeda žydėti gegužės antroje pusėje. Per Jonines laukiame išsiskleidžiant puikiojo bijūno žiedų. Jų yra ankstyvesnių ir vėlyvesnių, atskiruose soduose ar net skirtinguose sodo vietose sužydi kelių dienų skirtumu. Bijūnai – vienos ilgaamžiškiausių gėlių. Vienoje vietoje jie gerai auga 20, o tinkamai prižiūrint – net 50 metų. Šiuo metu pirkti ir sodinti galima tik anksti pavasarį į vazonus susodintus bijūnus. Į naują vietą jie perkeliami neardant šaknų gniužulo. Dabar iškasti, plikomis šaknimis laikyti ir persodinti bijūnai prigis labai sunkiai, ilgai vargs, kol vėl pasiruoš žydėti. Šių augalų turint nedaug, vasaros pradžioje geriausia tręšti trąšų tirpalu žydinčioms gėlėms. Jį ruoškite pagal pakuotės instrukciją. Vasarą nepertręškite bijūnų azoto trąšomis, nes tada jie sparčiai auga, bet stiebai linksta į šalis, silpniau žydi. Rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį naudokite rudens sezonui skirtas trąšas. Pilnavidurių bijūnų žiedai yra stambūs ir sunkūs, po lietaus stiebai neišlaiko jų svorio, linksta į šalis ir gula ant žemės. Birželio pradžioje, iki žydėjimo, krūmus reikėtų paremti.

Viena pavojingiausių ligų – pilkasis puvinys. Labiau pažeidžiami seni, tankūs ar pavėsyje augantys bijūnai. Pirmieji požymiai pasirodo pavasarį: pajuosta ir džiūva jauni ūgliai. Vėliau apmiršta atskiri pumpurai. Vasarą vysta ir sudžiūsta lapai. Visą vegetacijos laiką šalinkite sergančias augalų dalis, purkškite fungicidais.

Jei skinsite bijūnų žiedus, nesusilpninkite kerų. Jei jie turi ilgus stiebus (beveik prie pat žemės), galima išskinti ne daugiau 1/3 visų žiedų, jei vidutinio ilgio – ne daugiau kaip 1/2. Jei visus juos pašalinsite su trumpais koteliais (turinčiais tik vieną mažą viršutinį lapą), augalams nepakenksite.

Tęsiasi vilkdalgių žydėjimas

Žemieji barzdotieji vilkdalgiai pradeda skleistis gegužės viduryje ir antrojoje pusėje. Birželis – vidutinių ir aukštųjų veislių žydėjimo mėnuo. Žiedus kraunančius augalus palaistykite specialiu kompleksinių trąšų tirpalu. Vienas žiedas žydi neilgai, bet žiedynuose jie skleidžiasi vienas po kito. Peržydėjusius, susitraukusius reikėtų išskinti – augalai atrodys gražiau. Peržydėjus visam žiedynui, žiedynkočiai nukerpami iki lapų.

Jei norite vilkdalgiams suteikti išskirtinumo, pasodinkite į vazoną. Maždaug 5 l talpos inde gerai auga vidutinio aukščio augalai (pagal tarptautinius sutrumpinimus – IB, BB, MTB grupių). IB grupės vilkdalgiai žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, tarp žemaūgių ir aukštųjų, o BB ir MTB grupės – birželio mėnesį. Jų žiedai smulkesni nei aukštųjų veislių, bet jų daug. Visų šių trijų grupių veislės vertinamos dėl kompaktiškos formos ir gausaus žydėjimo. Vazoną su vilkdalgiais per žydėjimą galite pastatyti prie suoliuko ar takelio, gerai matomoje vietoje. Peržydėjusius perkelkite toliau, bet visą vasarą laikykite saulėtoje vietoje.

Baigiant žydėti ar peržydėjus barzdotiesiems vilkdalgiams, pasipila sibiriniai vilkdalgiai. Jie mėgsta visai kitokias sąlygas – drėgną ir rūgščią žemę.

Kitos daugiametės

Visoms gėlėms reikia papildomų trąšų ir pakankamos drėgmės. Tręšimo būdų yra labai daug. Mineralinių trąšų tirpalai paruošiami greitai ir lengvai pasisavinami, bet ir sparčiai išplaunami iš paviršinių dirvos sluoksnių. Granuliuotos trąšos tirpsta pamažu, bet jei žemė apysausė – jos paimamos negreitai. Gėlėms, kaip ir daržui, laistyti tinka įvairūs augalų raugai ir nuovirai.

Karštomis ir sausomis dienomis gėlės greitai išgarina vandenį, o sausra gali rimtai pakenkti besiformuojantiems žiedpumpuriams. Laistykite jas rytą arba vakare. Jei tai darote dieną, stenkitės neapipilti lapų ir žiedų – nuo saulės spindulių gali likti nudegimų dėmės. Sode patogu atskirai sugrupuoti drėgmę mėgstančias ir sausrą toleruojančias gėles – bus lengviau prižiūrėti. Aukštąsias lietaus šuorai ir vėjo gūsiai gali sulaužyti. Pentiniams, jurginams, piliarožėms, kurpelėms, plunksnalapėms rudbekijoms atramos būtinos. Nepakenktų jos ir saulainėms, bijūnams, kai kurioms lelijoms. Neleiskite nokinti sėklų anksčiau peržydėjusioms gėlėms. Nuskinkite viršūnes su užuomazgomis, kad augalai visą energiją skirtų augimui ir žydėjimui kitą sezoną pasiruošti. Bręsti sėklų verta pasilikti tik tiek ir tik tų rūšių, kurias ketinate dauginti.

Vienmečių gėlynai

Persodinti gėlių daigus geriausia vakare, kai oras vėsta ir saulės spinduliai jų nebeapšviečia. Nepamirškite gausiai palaistyti. Persodintus rytą pridenkite nuo saulės. Vienmečių gėlių galite įterpti visur, kur liko laisvų plotelių: nukasus ankstyvąsias svogūnines, takų kraštuose, daržo lysvių galuose. Nebijokite išbandyti naujus derinius ir naujas rūšis. Parduotuvėse ir prekyvietėse gausu įvairiausių sodinukų, todėl galite nusipirkti po kelis naujus – tiesiog pabandyti. Gegužę pasodintoms ir jau gerai įsišaknijusioms vienmetėms reikės mažiau dėmesio, bet nepamirškite palaistyti, patręšti.