Gėlynai, įkvėpti pušų kaimynystės
Neįkainojama dovana sodybos šeimininkui – ištaigingas miško ir laukinių pievų fonas, siūlantis apsiriboti jo augmenija arba santūriai atkartoti naujais želdiniais jo laukinį ritmą. Šiuo keliu nusprendė pasukti Jolita Šlekienė – savo sodyboje ji įveisė natūralistinius gėlynus, švelniai įsiliejančius į Dzūkijos gamtos simfoniją.
Namais virtusi vasaros sodyba
Išpuoselėti Jolitos natūralistiniai gėlynai dėmesį patraukė socialiniuose tinkluose. Ne mažiau nei puošnūs želdynai intrigavo ir anoniminis profilio pavadinimas „Gėlių vaivorykštė“. Jau vėliau, kalbėdamasi su autore, paklausiu apie pseudonimo kilmę. „Maždaug prieš dvylika metų sugalvojau sukurti savo feisbuko profilį, bet tokį, kuris nebūtų asmeniškas. Tik augalai ir gėlės“, – pasakoja pašnekovė. Ieškant tinkamiausio vardo, atspindinčio jos meilę visoms gėlėms, į galvą atėjo vaivorykštė – juk būtent joje telpa visos gėlių spalvos.
Visos feisbuko profilyje įkeltos sodo nuotraukos darytos pačios Jolitos. Akivaizdu, kad jai patinka ne tik dauginti ar auginti augalus, bet ir juos fotografuoti. Nuotraukose gėlynams grožiu nenusileidžia ištaigingas Dzūkijos pušynų, pievų fonas.
Mėčiūnų kaime, kur artimiausi kaimynai gyvena už kelių kilometrų, šalia plytint Šventaduonio ir Bedugnio ežerams, Jolita iš pradžių leisdavusi tik vasaras, tačiau metams bėgant pajutusi, kad niekur nesijaučia taip gerai kaip čia. Dabar jau kelerius metus tai yra jos nuolatiniai namai. „Čia rojus – paukščiukai, ramybė, džiaugiuosi kiekviena akimirka“, – džiaugsmo savo kasdienybe neslepia pašnekovė. Gėlynai, laukinės pievos – viskas yra šalia, išbėgti ir pasigrožėti galima bet kurią akimirką ir vasarą, ir žiemą. Jolitos nuotraukos aiškiai iliustruoja nepakeičiamą natūralistinių gėlynų pranašumą – jų išliekantį grožį vėlų rudenį ir net žiemą, kai šerkšnu padengti žolynai prašosi dailininko teptuko ar bent jau fotoaparato.
Kilus idėjai sodyboje sukurti natūralistinio tipo gėlynus, šeimininkė tvirtai nusprendė, kad jie turės susilieti su natūraliais miškais, neišsišokti. Be to, vilnijančiais žoliniais augalais jai norėjosi atkartoti aplinkinių pušų siūbavimą.
Profesionalo pavyzdys įkvėpė kurti
Meistriškai suderinti augalai man piršo mintį puikias šeimininkės sodininkystės žinias. Intuicija nenuvylė – Jolita yra baigusi želdinamų teritorijų inžinerijos mokslus. Nepaisant sukaupto žinių bagažo, gėlynams sukurti moteris nusprendė ieškoti profesionalios pagalbos.
Pašnekovė atvirauja: „Yra tokia patarlė: kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau suvoki, kad nieko nežinai. Po mokslų supratau, kad pati nesugebėsiu sukurti natūralistinių želdynų.“
Indrė Vozgirdaitė
Jolitos Šlekienės archyvo nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2024 m. kovo mėnesio numeryje.
