GĖLYNAS: laukinukų poreikiai sode
Kas nebijo pavėsio?
Daug miško gėlių gali augti šešėlingose sodo vietose. Galima net sodinti miško sodus – gėlynus, kuriuose būtų pakankamai žydinčių gėlių. Pavasarį, be abejonės, nepakeičiamos yra žibuoklės, plukės, kvapiosios našlaitės. Vasarą šešėlyje gražiai žydės burbuliai, sinavadai, rusmenės, palemonai, raudonžiedis snaputis, didžioji astrancija, dailiai drieksis šliaužiančiųjų vaisginų kilimai.
Kokios rūšys puikiai ištveria sausrą?
Nepakeičiami sausų vietų augalai – įvairūs šilokai, vilkpupės (anksčiau taip pat vadintos šilokais) ir perkūnropės. Storuose mėsinguose lapeliuose šie augalai kaupia vandens atsargas, todėl sausros jiems nebaisios. Smėlingose aikštelėse ir pamiškėse dažnas aitrusis šilokas – jam sužydus birželio mėnesį, geltonuoja įvairaus dydžio ploteliai. Prastoje sausoje žemėje, smėlynuose ir dykvietėse gerai auga dirvinis raguolis, pievinė šilagėlė, birulė ir dirvinė aguonos, smaliukės, šilinis ir smiltyninis gvazdikai, paprastoji gvaizdė, dvimetė nakviša, čiobreliai, dvinamė katpėdė, smėlyninis šlamutis, smiltyninė rugiaveidė. Sode šiems augalams būtina lengva laidi žemė, atvira, saulėta vieta. Laistyti reikės tik sausrų metu. Jei nelyja ir labai karšta, net ištvermingiausi augalai vysta, anksčiau peržydi, greičiau sunyksta vienmetės rūšys.
Ar alpinariume laukiniai augaliukai neatrodys skurdūs?
Tikrame alpinariume turėtų augti tik aukštikalnių augalai. Kalnų Lietuvoje nėra, ir tokių augalų savo krašto gamtoje nerasime. Vis dėlto alpinariumuose mielai auginami įvairūs smulkūs augaliukai, neatsižvelgiant į jų kilmę. Tuomet rinktis tikrai yra iš ko, ir žiedų alpinariume užteks nuo ankstaus pavasario iki rudens. Balandžio mėnesį jau galima grožėtis paprastųjų rūtenių, žibuoklių, plukių ir šilagėlių žiedais. Jas seka pavasarinės raktažolės, kvapiosios našlaitės, neužmirštuolės, pakalnutės. Vasaros gėlės – įvairūs gvazdikai, šilokai, čiobreliai, dvinamė katpėdė, smėlyninis šlamutis, paprastoji gvaizdė, šliaužiančioji šilingė, rasakila, paprastasis saulenis, didžiažiedė juodgalvė. Rudenį ilgiausiai išsilaiko šilinių viržių žiedai. Jų ir mažųjų žiemių, vaisginų, eraičinų bei pipirlapių lapai žaliuos per žiemą.
Ar tvenkinėlius verta puošti laukiniais augalais?
Vandens telkinių pakrantėms apsodinti ir sodo tvenkinėliams puošti tinkamiausi yra natūraliai gamtoje paplitę augalai ir tų rūšių veislės. Kiti, iš šiltesnių kraštų (ypač – iš atogrąžų) kilę augalai tvenkinėliuose gali augti tik vasarą. Puošnios yra margalapės ajerų, nendrių veislės, viksvos, pilnaviduriais žiedais žydinčios strėlialapės papliauškos ir pelkinės purienos. Ypatingai gražius žiedus turi gamtoje augantys augalai: geltonasis vilkdalgis, skėtinis bėžis ir pelkinis žinginys. Sekliame vandenyje augantis trilapis puplaiškis sužavi ne tik žiedais, bet ir įdomiais triskiaučiais lapais.
