Glostyti augalus ar ne?
2014 m. 3 rugsėjo d.
Seniai žinoma, kad nuolat liečiami augalai auga blogiau, bet tokios reakcijos biocheminiai mechanizmai ilgai nebuvo aiškūs. Rice universiteto (JAV, Hjustonas) biologai Wassimas Chehabas ir Janet Braam tyrė modelinius augalus – baltažiedžius vairenius (Arabidopsis thaliana). Tarp jų buvo ir mutantų – augalų su „išjungtais“ genais, atsakingais už fitohormonų, lemiančių augimo ir vystymosi procesus, gamybą. Tyrimo metu nustatyta, kad mutantai, nesugebantys sintetinti hormono žasmonato (angl. jasmonate), į prisilietimus nereaguoja. Visai priešingai elgėsi augalai, kurių genų seka natūrali, – jų augimo tempas sulėtėjo. Gautiems rezultatams patvirtinti atliktas pakartotinis tyrimas – lyginta baltažiedžių vairenių ir jų mutantų, gebančių gaminti daugiau žasmonato, reakcija į prisilietimus. Kasdien po du kartus liečiant ir vienus, ir kitus augalus pastebėta, kad šįkart mutantai augo daug prasčiau. Taip pat buvo tirta, kaip augalai reaguoja į infekcijas. Pasirodė, kad prasčiau augę augalai tapo atsparesni kenkėjų ir grybinių ligų atakoms. Taip nutiko dėl žasmonato poveikio. Liečiant augalus įsijungia savotiška apsaugos sistema: jie ima gaminti žasmonatą, todėl padidėja jų atsparumas, bet neapsieinama be nuostolių – sulėtėja augimas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Current Biology“. Apie tyrimą bei jo išvadas rašoma ir Rice universiteto interneto svetainėje www.rice.edu.
