Gražgarstės auginimo ypatumai
Ant palangės, balkone ir daržo lysvėje auginamos sėjamosios gražgarstės (Rucola selvatica). Dažnai jos vadinamos lotyniškai – rukola. Šie bastutinių (Brassicaceae) šeimos laukinės floros augalai buvo žinomi jau antikos laikais. Natūraliai auga Viduržemio pajūrio kraštuose ir siekia 50–150 cm aukštį.
*Gražgarstės geriausiai auga puveningame, mineralinėmis trąšomis patręštame, lengvame ir drėgname priemolyje ar priesmėlyje. Nemėgsta įmirkusios dirvos, o rūgščią būtina pakalkinti. Dirvos rūgštingumas turi būti pH 6–6,8.
*Geriausi priešsėliai yra kopūstai, pomidorai, paprikos, bulvės. Nerekomenduojama auginti po moliūgų, salotų.
*Toje pačioje vietoje gražgarstes reikėtų auginti po 2–3 metų.
*Į daigynėlį sėklos sėjamos kovą–balandį (0,5 cm gylyje), į lysvę – balandį–gegužę (2–3 cm gylyje). Daigai sodinami 20×20 cm atstumais. Lauke pasėtas gražgarstes būtina išretinti 10–15 cm atstumais.
*Šios salotos nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą, drėgmę. Optimali dygimo temperatūra yra 8–15 ºC, o augimo – 15–20 ºC. Esant per 23 ºC šilumos, jos nesudygsta.
*Vegetacijos metu gražgarstės, kaip ir kitos salotos, laistomos ryte. Rekomenduojama pilti daugiau vandens, bet rečiau. Jo poreikis priklauso nuo vegetacijos laiko, šviesos ir temperatūros. Karštesnę vasarą, kai trūksta drėgmės, lapeliai būna aštresnio skonio, greičiau susidaro žiedynai.
*Tręšti geriausia kompleksinėmis mineralinėmis, daugiau kalio turinčiomis trąšomis (200‒250 g/m2).
*Norint turėti šviežių lapelių, visą vasarą galima sėti kas 10–15 dienų. Nupjauti kereliai atželia. Derlius imamas birželio–rugsėjo mėnesiais.
Pixabay nuotr.
