• kovo 12 d., Trečiadienis

Gražuolės kraujažolės – ir žaizdoms gydyti, ir patiekalams gardinti

Sunkoka rasti žmogų, nepažįstantį paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) – jos pilni patvoriai. Praeiname pro šalį nė nepastebėdami. O gal verta šį nereiklų daugiametį astrinių šeimos augalą pasisodinti ir gėlyne ar prieskoninių žolynų lysvėje?

 

 

Botaniko akimis

Kraujažolių stiebai tiesūs, truputį briaunoti, 20–60 cm aukščio, viršuje išsišakoję. Lapai pražanginiai, dukart plunksniški, smulkūs ir siauri. Tiek vieni, tiek kiti pasidengę daugybe smulkių plaukelių. Smulkūs balti, kartais rausvi žiedai susitelkę į nedidelius tuščiavidurius ar pilnavidurius graižus, o šie – į skėtinius žiedynus, pražystančius stiebų viršūnėse. Šakniastiebiai virveliniai, šliaužiantys, su plonomis mažai išsišakojusiomis šaknimis. Šie augalai gausiai žydi nuo birželio iki šalčių. Sėklos pradeda nokti rugpjūtį, plokščios, pailgos, sidabriškai pilkos spalvos. 1 000 vienetų sveria 0,11–0,15 g.

Gamtoje kraujažolės paplitusios labai plačiai. Mėgsta sausas vietas – auga pievose, dykvietėse, ežiose, pakelėse, kaip piktžolės laukuose ir daržuose, pamiškėse, krūmynuose.

 

Nereiklūs augalai

Mūsų krašte dar gausu laukinių kraujažolių, bet yra ir sukultūrintų, dekoratyvinių. Išvesta veislių, turinčių gražius šviesiai ir tamsiai rožinius, geltonus, šviesiai violetinius skėtinius žiedynus. Kraujažolės tinka gyvoms ir džiovintoms puokštėms, puikiai atrodo augalų masyvuose ir grupėse. Anglijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV ir kitose šalyse jos auginamos daržuose kaip vaistinės ir prieskoninės, nes sudėtyje yra vertingų biologiškai aktyvių junginių: eterinių aliejų (0,8%), betonicino, cholino, kumarino, kartumynų, flavonų, achileino, organinių (skruzdžių, acto, izovalerijonų) rūgščių ir kitų medžiagų.

Kraujažolės dauginamos pavasarį šakniastiebių atkarpomis, o vasarą – žaliaisiais auginiais. Karpymas skatina šoninių ūglių augimą. Sėklas geriausia sėti rudenį į 0,5 cm gylio vageles. Kerai dalijami pavasarį arba rudenį, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje.

Šie augalai nereiklūs – tinka bet kokia nusausinta dirva ir, pageidautina, saulėta vieta. Vaistažolių plantacijose jie sodinami kas 70×30 cm, po 4–5 metų atnaujinami.

 

Gražios ir gydančios

Apie gydomąsias kraujažolių savybes žinoma jau labai seniai. Homeras „Iliadoje“ rašė, kad per Trojos karą Achilas gydęs savo draugų žaizdas kraujažolėmis. Ir tuo tikėti galima, nes šie augalai dezinfekuoja, stabdo kraujavimą ir gydo žaizdas. Dar geriau legenda atsispindi lotyniškame genties pavadinime Achillea, kuriuo jį pavadino Karlas Linėjus.

Medicinoje vartojami kraujažolių žiedynai ir lapai, kurie džiovinami pavėsyje. Šių augalų nuovirai, antpilai ir ekstraktai tinka sergant gastritu, opalige, kitomis skrandžio ir žarnyno ligomis, prasidėjus vidiniam kraujavimui, žadina apetitą. Be to, kraujažolės gerina širdies veiklą ir kraujotaką. Jų taip pat dedama į žolių mišinius, kuriais gydomos chroniškos kepenų ligos. Nuoviras vartojamas sergant diateze, reumatu, geriamas nuo kirminų. Be to, jis malšina skausmus ir spazmus, padeda nuo odos ligų. Nuoviru skalaujama burna, kad sustiprėtų dantenos. Šviežios kraujažolių sultys geriamos nuo tuberkuliozės ir mažakraujystės. Gydymui geriausia vartoti 0,05% nuovirą.

Kraujažolės naudojamos ir parfumerijos pramonėje. Ir dar – jos yra veiksmingas insekticidas.

 

Verta paragauti

Kraujažolės – puikūs prieskoniniai augalai. Jos yra šiek tiek aitrokos, o aromatas malonus, nors ir silpnas. Dedama į bulvių ir daržovių sriubas, riebius mėsos ir šparaginių pupelių patiekalus, guliašą, daržovių ragu. Šie prieskoniai ypač tinka žvėrienai. Imama ne daugiau kaip 0,5 arbatinio šaukštelio 4 porcijoms, kitaip patiekalas bus kartokas. Kraujažolių dedama į kai kuriuos padažus ir prieskonių mišinius, kai kurių rūšių sūrius. Pikantišką skonį kraujažolės suteikia želei, putėsiams, kompotams. Jos naudojamos antpilų ir likerių gamyboje.

Kaip prieskonius kraujažoles reikėtų vartoti saikingai ir atsargiai. Per didelis kiekis gali sukelti lengvą apsinuodijimą, pasireiškiantį galvos svaigimu ir odos bėrimais. Visur turi būti saikas.

 

Pexels nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Kovo 12, trečiadienis.
  • Saulė teka 06:41, leidžiasi 18:17.
  • Mėnulis teka 16:09, leidžiasi 06:29.
  • Mėnulis Mergelėje 09:35, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis kovo 6 d.
  • Darmantė, Galvirdas, Goštautas, Teofanas, Žostautė
  • Šaknų diena. Sodinkite vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus, gyvatvores, sodinukus, ūglius, persodinkite kambarines ir balkonines gėles. Skiepykite. Vėdinkite patalpas. Tvarkykite sodą, patvorius, valykite patalpas. Nepatartina sėti ir sodinti salotų, genėti gyvatvorių, tręšti.
  • Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta, jei kovas šiltas – gegužė bus šalta.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius