Gydomosios baziliko savybės
Medicinoje, kaip ir kulinarijoje, bazilikai vartojami jau daugiau kaip 5000 metų. Juos gydymui rekomendavo ir garsusis Avicena. Viena kaukaziečių patarlė net sako: kas kramto baziliką, ilgai gyvena.
Antžeminėje dalyje yra eterinio aliejaus, glikozidų, saponinų, cukrų, fotoncidų, mineralinių medžiagų, askorbo rūgšties, vitaminų C, B2, PP, rutino. Į eterinio aliejaus sudėtį įeina cineolis, linaloolis, citralis, estragolis, eugenolis, monoterpenai (ocimenas, geranolis, kamparas) ir kitos medžiagos.
Eterinio aliejaus augaluose gausiausia per žydėjimą. Daugiausia jo pagaminama Europoje, ypač Bulgarijoje ir Viduržemio jūros regiono šalyse. Šis aliejus turi baktericidinių savybių, todėl naudojamas uždegimams gydyti. Jis padeda įveikti nervinę įtampą, meteorizmą, skrandžio spazmus. Jei kamuoja stresas, kelis lašus galima įlašinti į aromatinį mišinį ir savijauta pagerės. Eterinis aliejus veiksmingai padeda ir nuo nemigos, migrenos. Jei skauda dantis, 1 lašą galima įlašinti į 0,5 stiklinės virinto vandens ir skalauti 4–5 kartus per dieną. Šio eterinio aliejaus, kaip ir kitų, negalima vartoti gryno.
Bazilikų ištrauka galima gydyti uždegimus, egzemą, vabzdžių įkandimus, plauti žaizdas, gerti persišaldžius. Indijos farmacininkai ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad šie augalai yra geri antioksidantai ir efektyviai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, sukeliančių onkologines inkstų ir kepenų ligas, galinčių pažeisti genus ir nervų ląsteles, didina atsparumą mikrobams ir virusams. Eksperimentais nustatyta, kad jie mažina trombocitų skaičių pelių organizme ir neleidžia susidaryti trombams.
Įvairių tautų liaudies medicinoje bazilikai labai populiarūs. Žolės ištrauka geriama sergant gastritu, kolitu, kokliušu. Ji palankiai veikia virškinimo ir nervų sistemą, mažina dujų kaupimąsi žarnyne, skrandžio veiklos sutrikimus, tonizuoja. Geriama karščiuojant persišaldžius, sergant gripu, pykinant, migrenos, nemigos, depresijos, išsekimo ir kt. Lapų ištrauka skalaujama gerklė sergant angina, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, aknė, odos infekcijos. Indų tradicinėje medicinoje bazilikai vartojami kaip vaistas, padedantis atgauti jėgas ir atjaunėti, nuo streso, astmos ir diabeto. Eteriniu aliejumi tepamos arba sumaigytais lapeliais trinamos vabzdžių ir gyvačių sugeltos vietos. Gleivėtas sėklų užpilas esą padeda nuo gonorėjos, dizenterijos ir chroniškos diarėjos. Šaknimis gydomos vaikų žarnyno veiklos sutrikimai, o šviežių lapų sultimis – vidinės ausies uždegimas.
Vis dėlto dideli bazilikų kiekiai ir jų eterinis aliejus dirgina įvairius organus. Jų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, po infarkto ir insulto. Be to, būtina pasitarti ir su gydytoju.