Gyslotis – daktaras, gyvenantis šalia
Gydymui vartojama gysločių žolė, sėklos ir šaknys. Lapuose yra iki 10 % gleivių, glikozidų, flavonoidų, kartumynų ir rauginių medžiagų, fitoncidų, citrinos ir askorbo rūgšties, vitamino K, provitamino A, karotino, sakų, saponinų, baltyminių medžiagų, kalio, polisacharidų, alkaloidų pėdsakų, aminorūgščių, organinių rūgščių (salicilo ir benzoinės), eterinio aliejaus ir kitų medžiagų.
Sėklose yra riebiojo aliejaus (iki 22 %), gleivių (iki 44 %), steroidinių saponinų, oleino rūgšties. Jų apvalkaluose randama vandenyje tirpių gleivių, sudarytų iš arabinoksilano rūgšties, turinčios labai išsišakojusią grandinę.
Gysločių preparatai yra plataus gydomojo poveikio. Jie vartojami skausmui mažinti, atsikosėjimui palengvinti, šlapimo ir prakaito išsiskyrimo skatinti, nuo sklerozės. Šie vaistai slopina uždegimus ir spazmus, gydo žaizdas, stabdo kraujavimą, naikina mikrobus, ramina, neleidžia susidaryti augliams.
Viena iš naudingiausių augalų savybių yra gebėjimas absorbuoti vandenį ir sudaryti klampią želę, kurią galima vartoti sutrikus virškinimui. Dėl tepamojo gleivių poveikio gysločiai palengvina storojo žarnyno turinio slinkimą, stimuliuoja peristaltiką, neleidžia užkietėti viduriams.
Gysločiai naudingi kaip pagalbinė dietoterapijos priemonė žmonėms, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu – jie mažina gliukozės kiekį organizme po valgio. Atlikta daug tyrimų ir įrodyta, kad šie augalai veiksmingai mažina cholesterolio kiekį. Viena iš galimų tokio poveikio priežasčių yra ta, kad skatinama tulžies rūgščių sintezė, todėl iš kepenų pašalinamas cholesterolis.
Ligos, kurioms gydyti gali būti naudojami plačialapių gysločių preparatai
| Ligų pavadinimai | Vaistai |
| Bronchitas, kokliušas, bronchinė
astma, tuberkuliozė |
Nuoviras, lapų antpilas |
| Karštligė ir tuberkuliozinės kilmės kosulys | Šaknų ekstraktas |
| Aterosklerozė, hipertonija, išeminė širdies
liga |
Lapų antpilas |
| Spindulinė liga, skrandžio, žarnyno ir
plaučių piktybiniai augliai |
Lapų antpilas |
| Chroninis gastritas, skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opaligė su normaliu skrandžio sulčių rūgštingumu |
Šviežių gysločių lapų sultys |
| Žarnyno uždegimas | Gysločių sėklos |
| Šlapimo pūslės uždegimas | Gysločių šaknų nuoviras |
| Žarnyno, gimdos, plaučių, skrandžio ir
hemoroidiniai kraujavimai |
Gysločių sultys ir lapų antpilas |
| Nudegimai, augliai, pūlingos žaizdos,
votys, įpjovimai, vabzdžių įkandimai |
Preparatai iš gysločių sėklų |
| Sumušimai, žaizdos ir sužeidimai,
chroninės opos, fistulės, pūliniai, votys |
Vandeninis lapų antpilas ir šviežios
gysločių lapų sultys |
| Cukrinis diabetas ir dispepsija | Preparatai iš gysločių lapų ir sėklų |
Vaistų paruošimas
Gysločių lapų antpilas. 1 valgomasis šaukštas (5 g) gysločių lapų užpilamas stikline (200 ml) verdančio vandens, 15 minučių paliekama, kad pritrauktų, perkošiama. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.
Gysločių lapų nuoviras. 2 valgomieji šaukštai gysločių lapų įdedami į emaliuotą indą, užpilami stikline verdančio vandens. Uždengiama dangčiu ir pusvalandį kaitinama verdančio vandens vonelėje. Nuoviras atvėsinamas iki kambario temperatūros, perkošiamas. Į jį įpilama virinto vandens tiek, kad susidarytų pradinis skysčio kiekis – 200 ml. Šio vaisto vartojama po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną, 10–15 minučių prieš valgį.
Šviežių gysločių lapų sultys. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį.
Gysločių sėklų antpilas. Du valgomieji šaukštai gysločių sėklų užpilami stikline verdančio vandens, užvirinama, pavirinama 10 minučių, perkošiama. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą kartą per dieną.
Pixabay nuotr.
