Iš daržininko užrašų lapkričiui… I dalis
Vegetacijos periodu dėl česnakų auginimo bėdų lyg ir neturėjome, bet patikrinkime, ar dabar, kai sukrauti saugykloje, nėra ligų požymių. Gal ant skiltelių lukštų plečiasi dėmės, gal pilkos apnašos padengė ropeles ar melsvos dulkingos apnašos įsikūrė jų apatinėje dalyje. Jeigu pastebėjome tokių požymių, vadinasi, mūsų derlių jau naikina puviniai. Vasarai nepagailėjus drėgmės ar nuimant derlių mechaniškai pažeidus, česnakai suserga bakterinio kaklelio puviniu: skiltelės suminkštėja, atrodo lyg virtos. Tokius nedelsdami perrenkame, patalpose sumažiname santykinį oro drėgnį, nes plintančios ligos gadina ir jų kokybę.
Tikriname laikomus svogūnus
Kai svogūnai būna supinti į pynes, pastebėti pradėjusius gęsti ir spėti laiku išmesti lengviausia. Į dėžes supylus juos storesniu sluoksniu, lėčiau cirkuliuoja oras, didesnė šutimo ir puvinio plėtimosi tikimybė, todėl teks dažniau perrinkti. Mat vienas sugedęs greitai puviniu užkrės ir kitus. Puvinį gali sukelti ir nevisiškai išdžiūvusios, storesniais kakleliais ropelės, todėl patariama jas nedelsiant perrinkti.
Morkos ir kitos „šaknelės“
Sandėliuojame pačias gražiausias, dailiausias morkas, bet ant kai kurių jau matome pajuodusias vageles – morkinių muselių lervų išgraužtus takus. Nešant į rūsį, lervų veiklos pėdsakų nebuvo, jie išryškėjo vėliau. Nedaug pažeistas morkas galima vartoti maistui, tik reikia išpjauti išgraužtas vietas, o labai suvarpytas teks išmesti.
Žvilgtelėkime į dėžėse laikomas kitas šakniavaisines daržoves. Kad jos iki pavasario išliktų šviežios ir sveikos, smėlis visą laiką turi būti drėgnas. Tai lengva nustatyti sugniaužiant jį saujoje. Jeigu atgniaužus kumštį smėlis nebyra, o tik suskyla į kelis stambius gabalus, drėgnumas tinkamas. Apie per didelį drėgnumą įspėja pačios daržovės – pradeda leisti šaknis.
Nors bulvių derlius ir užderėjo, bet jos yra su nedideliais urveliais, suvarpytos siaurų kanaliukų. Tai spragšių darbas. Tokios bulvės netinkamos ilgiau laikyti, pradeda gesti, o labiau pažeistos, užterštos nevartojamos ir maistui. Perrenkant tenka išmesti ir susiraukšlėjusias, apvytusias. Augančioms bulvėms pakenkė kaitra. Besilaikant 30 °C ir aukštesnei temperatūrai, sutriko medžiagų apykaita ir gumbai atrodo senstantys.
Kopūstams nepatinka drėgmė
Laikomi drėgnoje patalpoje kopūstai pradeda pūti. Jeigu sandėliuojant buvo pašalinti dengiamieji lapai, juos lengvai pažeidžia puvinys. Kad pristabdytume ligos plitimą, nuimkime supuvusius lapus, nuvalykime lentynas (dėžes), sumažinkime santykinį oro drėgnį patalpoje. Tam tinka statyti dėžes su negesintomis kalkėmis, specialius drėgmės rinktuvus. Nereikėtų pamiršti, kad ilgiau gulinčios apipuvusios gūžės įgauna nemalonų kvapą, pakinta ir skonis.
Ar pupelės ne skylėtos?
Sekime temperatūros kitimą ten, kur laikomos pupelės. Jeigu ji yra aukštesnė negu 12 °C, sulauksime pupelinių grūdinukų. Gerai apžiūrėkime, ar pupelėse nėra tamsesnių ,,langelių“, už kurių slepiasi kenkėjai. Vienoje sėkloje gali slypėti net kelios lervos. Kažin ar norėsime maistui vartoti skylėtas. Kad turėtume sveikų pupelių, jas laikykime vėsioje patalpoje. Geriausiai tiks vieta, kur temperatūra nepakyla aukščiau 10 °C.
