Iš daržininko užrašų lapkričiui… II dalis
Tvarka sėklų dėžėje
Tvarkome nuo sėjos likusias sėklas. Patikriname daigumo laiką, atsižvelgiame į veisles ir likusį kiekį. Iš tos pačios rūšies daržovių kelių veislių pasilikime tik tas, kurios geriausiai augo ir derėjo mūsų darže. Neverta laikyti ir daugiamečių svogūnų, rabarbarų, rūgštynių sėklų, nes, kai reikės atnaujinti augalus, jos jau bus pasenusios, praradusios daigumą.
Atidžiai perrenkame savo surinktas sėklas. Jos turi būti be priemaišų, gerai išdžiūvusios, nes kitaip ims pelyti. Pasiliekame sunokusias, pilnas agurkų, moliūgų, patisonų, cukinijų sėklas, pažeistas ir tuščias išmetame. Perrinktas supilame į pakelius, užrašome veislę, surinkimo datą. Sėjai paliktas sėklas laikome sausoje, vėsioje, pastovios temperatūros vietoje.
Kasame topinambus
Vertingiausi bulvinių saulėgrąžų šakniagumbiai yra rudenį, kai turi sukaupę nemažą kiekį karoteno, vitaminų B1, B2, C, kalio, magnio, kalcio, cinko, angliavandenių. Kadangi jie žiemoja lauke, neverta kasti didelio kiekio. Lauke liekančius žiemoti topinambus pridenkime durpėmis, šiaudais, kad neįšaltų žemė ir vėliau būtų lengva išsikasti.
Šakniagumbiai gerai nuplaunami, bet nelupami, nes odelė turtinga geležies ir mikroelementų. Gaminamos žalių topinambų salotos su obuoliais, virtais kiaušiniais, pagardinamos majonezu. Tinka kepti vienus, blyneliams su morkomis, cukinijomis, obuoliais, maišyti į trintas sriubas. Plonai supjaustytus gabaliukus galima džiovinti. Paskrudinę topinambus kartu su kardamonu ir sumalę kavamale išsivirsime kavos.
Trūkažolės šalčių nebijo
Jeigu iki lapkričio vidurio nepranašaujamas didesnis oro atšalimas, lysvėje dar galima palikti salotines trūkažoles. Šios daržovės nebijo žemesnės temperatūros, neiškastos iškenčia net –10 °C šaltį. Jos kasamos sausu oru ir esant teigiamai temperatūrai, su didesniu žemės gumulu, užberiamos smėliu. Nedidelį kiekį trūkažolių pasodinkime į didesnius vazonus. Tuomet tarp jų laisvai cirkuliuos oras, nekils puvinio pavojus. Tokios trūkažolės išsilaiko iki vasario. Įspėjimas: laistant vandens negalima pilti ant lapų.
Naikiname kenkėjus
Jeigu yra spragšių, pagrindinė kovos priemonė – vėlyvas gilus dirvos perkasimas. Tai geriausia daryti prieš užšalimą, kad žūtų visi į paviršių išversti kenkėjai. Spragšių lervos naikinamos ir kalkinant dirvą, tręšiant mineralinėmis trąšomis. Veiksmingas yra amonio sulfatas. Kadangi ši medžiaga beveik neišplaunama, ja tręšiama rudenį. Bet kasmet tai darydami rūgštinsime dirvą ir po kiek laiko ją teks pakalkinti. Tiks kalkės, klintmilčiai, dolomitmilčiai, kreida ir pelenai. Naudodami dolomitmilčius dirvą praturtiname kalciu ir magniu. Pakalkinus rudenį, medžiagos susimaišo su dirvožemiu, pagerėja jo struktūra ir pastebimai sumažėja spragšių. Nelabai spragšių užterštame darže reikėtų pasėti sideratinių augalų. Geriausiai dirvą dezinfekuoja ir šiuos kenkėjus naikina garstyčių, ridikų bei rapsų mišiniai. Šiuo atveju sideratai sėjami prieš žiemą ir pavasarį, o jiems sudygus ir pasiekus 10–15 cm aukštį daržas perkasamas.
Jei augalų šaknis graužė kurkliai, į iškastas duobeles pridėkime šviežio mėšlo. Nusistovėjus šalčiams jį paskleiskime dirvos paviršiuje – kenkėjai žus. Šaltyje perkasdami nesubrendusio komposto krūvas, sušaldysime ir ten besislepiančias grambuolių lervas.
