Iš daržininko užrašų rugpjūtį…
Daržovių priežiūra baigiantis vasarai
Dabar sparčiai auga šakniavaisinės daržovės, todėl reikia pasirūpinti, kad dirva būtų puri ir netrūktų drėgmės. Jeigu nėra lietaus, reguliariai laistome morkas, nes perdžiūvus dirvai, o vėliau pildami gausiai vandens užauginsime sutrūkinėjusius šakniavaisius, netinkamus ilgai laikyti. Nustojame laistyti iki derliaus nuėmimo likus mėnesiui, nes tada šios daržovės pradeda kaupti cukrų, gerėja jų skonis. Mėnesio pradžioje gausiai palaistome ir valgomąsias geltekles, nes formuojasi jų šaknys.
Norint, kad ilgiau derėtų lauko agurkai, teks nakčiai pridengti daržo plėvele. Kadangi rugpjūčio naktys jau vėsios, juos apsaugosime nuo temperatūros svyravimų. Laistyti reikėtų rytais, kad nakčiai augalai būtų sausesni – taip sumažinsime miltligės riziką.
Tręšimas tik esant reikalui
Atsižvelgiant į vaisių išvaizdą, dar reikėtų patręšti agurkus: jei suplonėjusios viršūnės ‒ amonio salietros tirpalu (15–20 g 10 l vandens), o jei sustorėjusi, bet prie pagrindo galas plonas – kalio sulfato tirpalu (30–40 g 10 l vandens).
Šį mėnesį per lapus tręšti burokėlius gana efektyvu. Laistoma boro rūgšties tirpalu (5 g – 5 l vandens). Į jį galima įdėti šaukštą druskos. Tinka ir purškimas kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra nedaug azoto. Geriausias laikas – ryte nuo 7 iki 10 valandos ir vakare po 17 valandos. Rugpjūčio pirmoje pusėje patariama į tarpuvagius paberti pelenų ir druskos mišinio. Pelenai burokėlius aprūpins kaliu, o druska – natriu. O tręšti azoto trąšomis nebegalima, nes skatins nitratų kaupimąsi šakniavaisiuose, todėl šie blogiau laikysis saugyklose žiemą.
Kitos daržovės jau nebetręšiamos, bet skurdžiai atrodantiems porams, vėlyviesiems kopūstams, salierams paberkime trąšų, nes jų derlių dar negreitai imsime.
Nekvepia porai?
Nuo lysvių sklinda nemalonus kvapas – įspėjimas, kad porų šerdyse apsigyveno svogūninės musės lervos. Pūvančių augalų neišgelbėsime, teks išrauti ir sunaikinti, o rudenį giliai perkasti dirvą, kad sunaikintume žiemoti pasiruošusias lervas.
Nedžiugina agurkai
Pastebėjome agurkų lapų viršutinėje pusėje gelsvai rudas, o apatinėje – išryškėjusias pilkšvas apnašas, aišku, kad plinta netikroji miltligė ir per tris dienas gali visiškai sunaikinti agurkus. Nedelsdami nupurkškime fungicidais. Stenkimės sudrėkinti abi lapų puses. Prieš purškimą atidžiai perskaitykime instrukciją, atsižvelkime į karencijos laiką.
Rūpesčiai dėl cukinijų?
Kai tarp lapų užsistovi vanduo, jis pažeidžia cukinijų užuomazgas – vaisiai pūva, krenta. Nuo užsimezgusių vaisių šalinkime žiedų liekanas, o augančius pakelkime nuo drėgnos dirvos pakišdami šakas, lenteles.
Dėl drėgno oro cukinijos gali susirgti ir miltlige – lapai apsitraukia baltomis apnašomis, anksti nudžiūsta. Palankus metas ir puvinio plitimui bei virusinėms ligoms. Teks griebtis fungicidų, o pažeistus lapus nuskynus išnešti iš daržo. Kartais nėra jokių ligos pėdsakų, o lapai gelsta, deformuojasi. Apžiūrėkime jų apatinę pusę – gal ten jau įsikūrusi ne viena amarų kolonija. Dėl šių kenkėjų cukinijos skursta, byra vaisių užuomazgos. Negydomi augalai gali ir žūti. Pastebėję amarus, nupurkškime žaliuoju kalio muilu ar kitais insekticidais.
Kada rauti vasarinius česnakus?
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje nuimamas vasarinių česnakų derlius. Kadangi jie nesuformuoja žiedstiebių ir žiedynų, rovimo laiką pasako pageltę laiškai. Tinkamas laikas nuimti derlių – kai apie 70% apatinių laiškų išgula ant žemės. Per anksti nurovus, blogai atsiskiria skiltelės, vėliau sutrūkinėja ropelių lukštai, jas lengviau pažeidžia ligos. Nuėmimo laikas turi įtakos ir vėlesniam ropelių laikymui bei jų kokybei.
Nurauti česnakai apdžiovinami saulėje, vėliau nupjaunami lapai, pašalinamos šaknys. Ropelės valomos atsargiai, stengiantis nepažeisti lukštų ir dugnelių. Nors vasarinių česnakų ropelės mažesnės negu žieminių, bet geriau išsilaiko. Tinkamomis sąlygomis jas galima išlaikyti net iki naujo derliaus.
