Įspūdingas galvas kelia bijūnai!
Bijūnai (Paeonia) – vieni seniausių dekoratyvinių augalų, auginti jau keletą amžių prieš mūsų erą Kinijoje ir Graikijoje. Nuo seniausių laikų šakniastiebiai vartoti vaistams ir net maistui (kaip prieskoniai). Europoje bijūnus imta masiškai auginti XVIII amžiuje, tuomet ir susidomėta jų selekcija, atsirado pirmosios sodinės veislės (kai kurios išliko net iki mūsų dienų). Ypač populiarūs šie augalai buvo Prancūzijoje, vėliau manija pasiekė ir Ameriką.
Viskas, ką reikia žinoti
* Bijūnai – ilgaamžiai augalai (vienoje vietoje gali augti 10–20 metų), todėl jų negalima sodinti kur papuola viliantis, kad prireikus bet kada bus galima be jokio vargo perkelti. Iš tiesų tai ir nelengvas darbas, ir didžiulis stresas augalams, po kurio šie ilgai neatsigauna.
* Atminkite, kad bijūnai labai nepakenčia dirvos užmirkimo – jų neturi užlieti polaidžio ar po lietaus besikaupiąs vanduo. Sodinkite ant kalnelio ar aukštesnėje lysvėje.
* Dirva turi būti ne tik derlinga, bet ir giliai supurenta.
* Pernelyg nepiktnaudžiaukite trąšomis: jų pirmaisiais augimo metais jauniems augalėliams dar nereikia.
* Nepatyrę gėlininkai klysta į naują vietą perkeldami visą seną kerą ar pernelyg didelę jo dalį – šitaip pasodintas bijūnas metų metus skurs ir nežydės. Iškastą senąjį kerą reikia išskirstyti nedideliais gabalėliais (šakniastiebiais su 3–5 pumpurais) – atsižvelgiant į jo dydį ar veislę pavyksta gauti kelias ar keliolika dalių. Nutrupėjusius šakniastiebius tenka išmesti (net didesnę kero dalį). Kai kurie autoriai primygtinai teigia, jog tokius bepumpurius gabalėlius galima naudoti tolesniam dauginimui. Deja, geri norai smarkiai prasilenkia su tikrove: tokiomis regeneracinėmis savybėmis pasižymi tik kai kurie tarprūšiniai hibridai (jie mūsuose dar reti svečiai) ir vos viena kita tradicinė veislė.
* Svarbu bijūnus pasodinti tinkamai: sunkesnėje dirvoje (priemolyje) pumpurai turi būti apie 4 cm gylyje, o priesmėlyje 1–2 cm giliau.
* Jei dirva sausa, pasodintus augalus būtina gausiai palieti.
* Nevėluokite: tinkamiausias metas sodinti yra nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Nedarykite šito darbo pavasarį, aktyvaus augimo metu!
* Pasodinti sodmenys prieš žiemą pridengiami 10–15 cm durpių sluoksniu ar eglišakėmis. Tai daroma tik pirmaisiais metais, vėliau papildomai apsaugoti nuo žiemos kaprizų jau nebereikės.
* Jauni pirmamečiai bijūnai atrodo apgailėtinai: vos vienas kitas gležnas stiebelis ir galbūt net užsimezgę žiedpumpuriai (juos iškart negailestingai nuskabykite). Jiems dar nevalia visų jėgų aukoti sekinančiam žydėjimui – tegu pirmiau išleidžia naujas šaknis. Kitą sezoną daliai pumpurų leiskite žydėti – bijūnai jau bus pakankamai sutvirtėję, kad tai ištvertų. Galutinai jie susiformuos tik trečiaisiais metais – nuo tada kelis dešimtmečius kasmet gausiai žydės. Tada augalus reikėtų ir saikingai papildomai patręšti – labiausiai tiks gerai perpuvęs kompostas. Galima naudoti ir kompleksines mineralines trąšas (geriausia anksti pavasarį).
* Per ilgiau užsitęsiančias sausras retkarčiais (bet gausiai) bijūnus paliekite, kitaip ateinančiais metais gali menkiau žydėti.
Auginimo klaidos
Bijūnas nežydi, jei:
* pasodinote visą kerą ar pernelyg didelę jo dalį;
* pasodinote per giliai;
* pasodinote (išskirstėte) pernelyg jauną augalą ar persodinate per dažnai;
* pertręšėte (labai vešlus keras ir mažai žiedų);
* jis auga nederlingame, nuolat perdžiūstančioje dirvoje.
Bijūnai nežydi ir po medžiais (medžių šaknys sunaudoja visas dirvoje esančias maisto medžiagas ir drėgmę) ar nuolatiniame pavėsyje (keras taip pat bus vešlus, tačiau žydės menkai).
Bijūnai nustos žydėti, jeigu kasmet nuskinsite puokštėms daugiau nei du trečdalius visų žiedų arba per anksti nupjausite antžeminę dalį (stiebai ir lapai turi žaliuoti kuo ilgiau!).
Pixabay nuotr.
