Išsiliejantis lapų sidabras
Bruneros darželiuose auginamos labai seniai, bet praeitame amžiuje jos buvo stumiamos į pakraščius, patvorius, nekėlė susidomėjimo. Lyg ir gėlės, bet lyg ir ne visai vertos dėmesio. Situacija visiškai pasikeitė paplitus stambialapės bruneros veislėms.
Kuo panašios į neužmirštuoles?
Iš tikrųjų į neužmirštuoles žiedais panašios tik bruneros. Jie šviesiai mėlyni, smulkūs. Ir vieni, ir kiti augalai žydi tuo pat metu – nuo balandžio pabaigos iki birželio. Bet jei pažiūrėsite atidžiau, pamatysite skirtumus. Brunerų žiedynai – purios šluotelės, o ne riestukai, iškyla iki 50–60 cm aukščio. Paskiri žiedeliai truputį stambesni, iki 7 mm skersmens, truputį intensyvesnės spalvos, su mažyte balta dėmele centre. Tad apsirikti galima iš tolo pamačius kažkokį mėlynuojantį plotą arba gerai neįsižiūrėjus, kokie žiedai sudėti į puokštes.
Tiek lapais, tiek ir augimo būdu šios gėlės visiškai nepanašios į neužmirštuoles. Stambialapės bruneros augimo plotuose, dirvožemio paviršiuje, raizgosi šakniastiebiai. Iš jų auga ilgakočiai širdiški lapai. Rūšies augalų viršutinė lapų pusė žalia, apatinė pilkai žalia. Lapai ir stiebai apžėlę šiurkščiais plaukeliais.
Bruneros plinta šakniastiebiais ir pamažu užima vis didesnius plotelius. Po kelerių metų atskiri kupsteliai dažnai susijungia į ištisinį kilimą. Rūšies augalai plinta žymiai greičiau nei veislės.
Bruneros (Brunnera) – agurklinių šeimos gentis, kurioje yra vos 3 rūšys. Gėlininkų dėmesio sulaukusi stambialapė brunera (B. macrophylla) auginama nuo 1825 metų. Ji kilusi iš Kaukazo ir Turkijos. Reta sibirinė brunera (B. sibirica) smulkesnė, dideliu dekoratyvumu nepasižymi.
Šviesoje ir šešėlyje
Bruneros tradiciškai laikomos pavėsio gėlėmis. Rūšinės yra labai ištvermingos, neblogai auga ir žydi net tamsiame šešėlyje. Veislių lapų margumui atsiskleisti reikalingas pusšešėlis arba nekaršta saulėta vieta.
Geriausiai bruneros veša pusšešėlyje, puriame, puveningame apydrėgniame dirvožemyje. Atviroje vietoje jos auga, jei netrūksta drėgmės, o dirvožemio kokybei nėra itin išrankios.
Šios gėlės yra ilgaamžės. Tinkamai pasodintos vienoje vietoje klesti 10 ir 20 metų. Ir trąšų joms beveik nereikia – užtenka savų ir nukritusių medžių lapų.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. lapkričio mėnesio numeryje.
