Išsipildžiusi svajonė – namelis prie jūros

Visi mes turime svajonių, didelių ar mažų. Jos verčia mus siekti užsibrėžtų tikslų, nepasiduoti ir judėti pirmyn. Tačiau kartais jos ima ir… išsipildo. Tuomet iškyla klausimas, kas toliau? Belieka mėgautis. Taip atsitiko Donatai Veličkienei. Kviečiame skaitytojus nukeliauti į Tenerifę ir apsilankyti Donatos ir jos šeimos namuose, ant Atlanto vandenyno kranto.

Donata pasakoja, kad su šeima Londone pragyveno 16 metų. „Ilgainiui užsimanėme saulės, norėjosi gyventi kur šilčiau. Pagalvojome, kad mums labai tiktų Tenerifė“, – pasakoja moteris. Šią šalį šeima pasirinko ir dėl kitokio, lėtesnio gyvenimo būdo, kuriame daugiau laiko galima skirti sūnui ir gamtai, vandenynui. „Mano gyvenimo svajonė buvo gyventi šiltoje šalyje“, – buvusia svajone dalinasi Doanta. Taip vieną dieną šeima persikraustė į amžino pavasario šalį ir čia ėmė kurti naujus namus ir gyvenimą.

Svajonei daug nereikia

Donata su vyru įsigijo namus ant vandenyno kranto. Tai nedidelių namelių kompleksas, su terasomis viršuje, primenantis sublokuotus kotedžus. „Mes nusipirkome 2 namelius. Šiek tiek juos pertvarkę trečdalį ploto paskyrėme sūnaus kambariui, o terasoje įsirengėme miegamąjį“, – dalinasi Donata. Namelis iš tiesų nedidelis, apatiniame aukšte apie 28 kvadratinius metrus užima virtuvė ir svetainė, šeimininkų miegamajam tenka apie 10 kvadratinių metrų, o sūnaus kambariui – dar apie 13 kvadratinių metrų. Pašnekovė sako, jog atliekant remontą nedideliame plote reikia labai gerai viską apgalvoti.

Namas iš antrinių žaliavų

Turint ribotą biudžetą, būsto remontui galima rinktis pigesnes naujas apdailos medžiagas arba naudoti senas. Pastarąjį variantą pasirinko Donata su vyru. Moteris prisimena, kad tik atsikėlus gyventi į Tenerifę, jiedu su vyru turėjo labai ribotą biudžetą, tad namelio remontui mielai naudojo daiktus iš antrų rankų, kažką gaminosi patys. „Vyras pats darė visą namo remontą, pats liejo betoninį virtuvės stalviršį. Terasoje kartu ardėme paletes, o iš jų lentų pasidarėme miegamojo sieną ir lovą. Galima sakyti, kad mūsų namas iš atliekų“, – prisiminimais dalinasi Donata.

Tekstas – Agnės Misiūnaitės-Virbalienės. Nuotraukos – Donatos Veličkienės.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2024 m. liepos  mėnesio numeryje.