Jei esate neabejingi Himalajų sodams…

Incarvillea – iš Azijos kilusi augalų gentis. Į Europos sodus inkarvilėjos atvežtos XIX amžiuje. Tai daugiausia daugiamečiai žoliniai augalai, turintys sumedėjusias arba storas šaknis (stiebagumbius), naudojamas Tibeto liaudies medicinoje.
Pasaulio botanikos soduose ir jų ekspozicijose inkarvilėjos mėgstamos auginti. Jų populiarumą, matyt, lemia dailios formos ir ryškios rausvos, raudonos bei šviesios pastelinės spalvos, kurios patinka ir gėlininkams mėgėjams.

Atidesnis žvilgsnis į kelias rūšis

Inkarvilėjos – žoliniai augalai, gerai prisitaikę prie vidutinio klimato juostos sąlygų. Pažintį su rūšimis pradėsime nuo seniausiai Lietuvoje gėlininkų žinomos ir auginamos Delavajo inkarvilėjos.

Delavajo inkarvilėja (I. delavayi)

Iš kur rūšis kilusi? Ji natūraliai auga Indijoje, Kinijoje, Tibete ir Vidurinėje Azijoje.
Kaip augalas atrodo? Žemaūgis, neilgaamžis, daugiametis, gamtoje auga grupėmis. Aukštis iki 45 cm. Žiedai išvaizdūs, įspūdingos trimito formos, susitelkę į grupes, ant masyvaus žiedynstiebio. Pagal klasifikatorių spalva įvardijama kaip fuksininė – specifinė rausvai raudona. Žiedo dugnas (žiotys) geltonas. Lapai sudaro rozetę (kaip kiaulpienės), liežuviški, giliai suskaidyti, paviršius nešiurkštus. Pašalinus nužydėjusius žiedus, augalo žydėjimas gerokai pailgėja.
Auginimas. Parenkamas dalinis pavėsis (labai tinka rytais apšviečiamos saulėtos vietos, kurios po pietų patenka į šešėlį). Reikalavimai dirvožemiui: jis turi būti laidus vandeniui (įmaišoma smėlio), giliai įdirbtas, papildomai pilama komposto. Iškart augalai sodinami į nuolatinę vietą, nes nemėgsta persodinimo. Žiemai mulčiuojami.
Dauginimas. Lengvai dauginama sėklomis. Subrendusios dėžutės gali būti iki 8 cm ilgio, žalsvos, juodai taškuotos, rudos. Kai jos pradeda atsidarinėti, nuskinamos ir sudedamos į popierinį maišelį džiovinti. Rugsėjo–spalio mėnesiais plokščios ir vingiuotos sėklos jau būna subrendusios. Jos sėjamos į molingą žemę, sumaišytą su kompostu, pavasarį arba rudenį. Negalima laikyti tamsiose patalpose – būtina šviesa. Jei pasėta vazonuose, konteineriuose, juos geriausia sustatyti nešildomuose inspektuose. Sėklos 18–19 °C temperatūroje sudygsta per dvi savaites. Daigai persodinami į tokį pat mišinį maždaug po mėnesio, kai jau susiformavę mažyčiai stiebagumbiai. Tada būtina gerai drėkinti. Žydi praėjus trejiems metams po sėjos. Rudenį galima dauginti šaknų sistemą dalijant į kelias dalis.
Kaip papuošti aplinką? Delavajo inkarvilėja labai tinka bordiūrams, kabamiesiems krepšiams, terasoms, konteineriams apželdinti. Tai puikus sodo akcentas, alpinariumų puošmena. Tinka auginti juostomis aplink fontanus, baseinus ir masiškai sodinti teminiuose gėlynuose.

Janghasbendo inkarvilėja (I. younghusbandii Sprague)

Iš kur rūšis kilusi? Iš Himalajų kalnų šiaurinės dalies. Randama alpinėse pievose ir nuobirynuose, 4000–5000 m aukštyje.
Reikšmė. Svarbus Tibeto medicinos augalas. Veikliosios medžiagos kaupiasi šaknyse.
Kas augalas atrodo? Tai 10–20 cm aukščio daugiametis žolinis augalas be stiebo. Iš kitų rūšių Janghasbendo inkarvilėja išsiskiria neproporcingai dideliu šviesiai rausvu piltuvišku (trimitišku) žiedu, stipriai lenkta sėklų kapsule, burbulų formos iškilimais ant lapų. Gamtoje žydi nuo gegužės iki rugpjūčio, sėklas brandina nuo rugpjūčio iki spalio.
Kaip dauginti ir auginti? Rūšis nedažnai auginama. Sėklos sėjamos pavasarį, bet neužberiamos žeme, 16–21 °C temperatūroje sudygsta per 1–3 mėnesius. Augalai dalijami pavasarį, atskiriant prie pagrindo esančius ūglius.

Olgos inkarvilėja (I. olgae)

Iš kur rūšis kilusi? Tai endeminė rūšis, auganti tik Centrinės Azijos ir gretimų šalių.
Kaip augalas atrodo? Olgos inkarvilėja nuo kitų rūšių skiriasi šakotu žiedynu, priešiniais lapais (kitų – pražanginiai, rozetiški) ir smulkesniais požymiais. Tai 60–90 cm aukščio ir apie 30–40 cm pločio daugiametis žolinis augalas su medėjančia apatine dalimi, panašesnis į nedidelį krūmą. Lapai plunksniški arba plunksniškai suskaldyti. Žiedai išblukusios rausvos spalvos, susitelkę grupėmis.
Auginimas. Šalčiui augalas atsparus. Parenkamos saulėtos arba pusiau pavėsingos sodo vietos. Sausrai gana atsparus. Dirvožemio reakcijai neišrankus (pH 5,6–8,5).
Kaip dauginti? Olgos inkarvilėja dauginama sėklomis, kurios lauke sėjamos pasibaigus šalnoms.
Kaip papuošti aplinką? Augalas patrauklus vabzdžiams (bitėms), drugiams ir net paukščiams, todėl tinka drugelių sodams. Žiedai maloniai kvepia. Žiedynai skinami puokštėms, puošnūs ir sudžiovinti. Galima sėkmingai auginti konteineriuose.