Ką daryti, kad statybų metu nepakenktume medžiams sklype?
Jei įsigijote sklypą, kuriame jau auga medžiai, prieš pradėdami statybų darbus turite žinoti, jog norint išsaugoti medžius, reikia tinkamai prižiūrėti jų šaknis.
Senesni medžiai jautriausi
Kai kurių naujų namų savininkai nustemba, kai po kelerių metų jų sklypuose seni medžiai nustoja augti, pradeda sirgti, o vėliau ir išdžiūva. Kodėl?
Dažniausiai dideli medžiai suserga dėl netinkamos šaknų priežiūros ir kintančio grunto lygio. Jie, ypač senesni, labai jautrūs bet kokiems nusistovėjusios aplinkos pusiausvyros trikdžiams. Medžiams kenkia suplūktas, statyboms vykstant kintantis ir ypač statybinių medžiagų likučiais užterštas gruntas.
Keliame gruntą
Gruntas keičiasi, kai statybvietėje iškasta žemė beriama kitoje vietoje ir kai viso sklypo reljefas pakeliamas arba pažeminamas. Medžių šaknys pradeda nykti, nes keičiasi deguonies ir anglies dvideginio apykaita atmosferoje ir dirvožemyje. Kartais deguonis visai negali patekti prie šaknų, todėl jos pradeda pūti. Pakėlus gruntą, sunkiau gilyn įsiskverbia ir kritulių vanduo.
Sutrikdžius įprastus procesus žūva dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai, padedantys augalams pasisavinti maisto medžiagas. Daugelio medžių šaknų negalima užberti moliu, kitokiu sunkiu, vandenį kaupiančiu dirvožemiu. Stipriausiai reaguoja bukai (Fagus).
Jei sklypo gruntą būtina pakelti visam laikui, reikia užtikrinti laisvą deguonies prieigą prie medžių šaknų (jos išsidėsto spinduliu ir nuo lajos nutolsta per 1,5 m). Aplink kamienus negalima suplūkti senos žemės. Jei ji sutrypta, būtina supurenti. Nauja žemė beriama taip, kad žemėtų medžio link.
Aplink medį galima išbetonuoti ar sudėti iš plytų žiedą. Svarbu nepažeisti ir neužberti senų šaknų, kyšančių prie kamieno pagrindo. Aplink betoninį „šulinį“ pilama žemė, paeiliui sudarant orines ir šaknijimosi zonas.
Orinė zona – tai storas žvyro sluoksnis. Jis turi užimti apie 30 proc. dirvožemio paviršiaus po medžio laja. Kad vėdinimas būtų geresnis, galima statmenai įkasti kelis perforuotus plastikinius drenažo vamzdžius. Šaknijimosi zona – lengvos, derlingos žemės sluoksnis.
Grunto lygiui pakelti negalima naudoti medžiagų, iš kurių krituliai ar laistomas vanduo gali išplauti medžiams kenksmingus junginius (pavyzdžiui, šlaką). Netinka ir plytų duženos.
Žeminame gruntą
*Dirvožemio sluoksnis, kuriame gausu maisto medžiagų, gana plonas. Dažniausiai jis tėra 30 cm storio. Nukasus šį sluoksnį pradeda trūkti maisto medžiagų, džiūsta šaknys, medžiai pasidaro netvirti. Jei būtina gerokai pažeminti gruntą, tai daroma tik šaknų sistemos pakraščiuose (t. y. plonų šaknų zonoje, kuri eina spinduliu už 2/3 lajos).
*Nukasus žemę, medžių šaknis, kad neišdžiūtų, iš karto reikia uždengti drėgna džiuto medžiaga ar drėgnais šiaudais. Pylimas aplink kamieną apjuosiamas atramine sienute, kurią galima sumūryti iš akmenų.
*Norint, kad medžio šaknys greičiau regeneruotų, tarpas tarp akmeninės sienutės ir medžių šaknų (apie 50 cm storio) užpildomas derlinga žeme. Šiaudų uždangą galima palikti – po kelių mėnesių ji suirs.
*Pradžioje medžiams gali trūkti vandens, todėl pirmaisiais metais po statybų reguliariai laistoma papildomai.
