Kai namą graužia kinivarpos
Dalijamės šeimininkės pasakojimu.
Kadangi rąstiniai pastatai pasižymi gana ilgu nusistovėjimo laikotarpiu, iki įsikūrimo mūsų namas stovėjo tuščias beveik 3 metus. Svarbu pabrėžti – stogo dengimo darbus atlikome iš karto. Rąstams buvo naudota žiemą pjauta pušies mediena.
Erzinantį krebždėjimą, primenantį graužimo garsą, išgirdome po 2 metų, jau gyvendami name. Iš pradžių nekreipėme dėmesio, krebždėjimas buvo silpnas ir tik viename kambario kampe. Greitai sienoje pastebėjome ir mažas skylutes, kurias pakrapščius imdavo byrėti gelsvi milteliai. Kai tas nemalonus garsas, ypač girdimas naktį, pradėjo mus trukdyti kiekvieną dieną, – sunerimome ir pradėjome domėtis, kas tai galėtų būti. Pirmuoju mūsų konsultantu šiuo klausimu tapo internetas, vėliau paskambinome rąstininkams, kurie statė mūsų namą. Jie iškėlė savo versiją, kurią galutinai patvirtino ekspertas – medienos specialistas, atvykęs į mūsų namus. Jis išsklaidė visas abejones – tą dieną supratome, kad turime nepageidaujamų įnamių – kinivarpų.
Nuo to momento, kai pradėjome jas girdėti namo sienose, nepastebėjome, kad kuriuo nors metu jos būtų ramesnės: graužė rąstus bet kuriuo metų laiku, visą parą.
Įmonėje, kurioje užsakėme mūsų rąstinį namą, ką tik nupjautai pušies medienai buvo atliktas mechaninis valymas (nužievinimas). Visas kitas profilaktines priemones – impregnavimą specialiu antiseptiku tiek nuo kenkėjų, tiek nuo pelėsio; gruntavimą bei namo dažymą – atlikome patys. Buvome tikri, kad mediena yra tinkamai apsaugota. Deja, klydome. Akivaizdu, maža patirtis ir noras sutaupyti mums brangiai atsiėjo.
Kenkėjai atskrenda iš lauko
Lietuvoje yra 75 rūšys įvairiausių kinivarpų. Mes savo namuose pastebėjome dvi rūšis. Viena jų – tai nedidelis volelio formos rudas arba juodas vabalas, su trumpomis antenomis ir rausiamosiomis kojomis. Kitos buvo labai panašios į drugelius. Daugiausiai susidūrėme su juodos spalvos vabalais. Kaip ir minėjau, jie patenka per pravirus langus, duris, atskrenda iš netoliese esančių parkų, miškų (mes gyvename prie miško), kaimyninių užkrėstų pastatų, o galbūt – su atvežtomis malkomis. Medžių kenkėjai gali persikelti iš senų pūvančių medžių, ypač spygliuočių. Todėl labai svarbu, kad Jūsų kiemas būtų sutvarkytas: nupjaukite pūvančius medžius, pagal galimybes išraukite pūvančius kelmus. Seną medieną patariame sudeginti arba užkasti.
Laikas, kada daugiausia skraido vabalai, – pavasario pabaiga – gegužės mėnuo, per patį žydėjimo įkarštį. Mūsų atveju, kinivarpos užsiveisė būtent dėl nepakankamos medienos apsaugos, kuria turėjome atsakingai pasirūpinti dar pradinėje statybų stadijoje.
Suręstame rąstiniame name atsiranda plyšių, ypač šildymo metu. Tuomet iš karto akivaizdu, ar mediena kokybiška. Skirtingi rąstai skirtingai traukiasi, plyšiai tarp jų irgi būna įvairių dydžių. Štai toks gamtos veiksnys – puiki sąlyga kinivarpoms plyšiuose sudėti savo kiaušinėlius. Tuos plyšius galima chemiškai apdoroti, bet efektyviausia tarpus ir plyšius tarp rąstų apkamšyti linu arba sandarinti akrilo mastika. Mes išbandėme ir rąstinių namų tarpų hermetiką. Jis labai efektyvus, tačiau brangus. Visi šie paminėti apsaugos būdai tinka ne tik nuo kenkėjų apsaugoti, bet ir nuo vėjo perpūtimų, grybelių užsiveisimo.
