Kai namus tenka dalytis su pelėsiu…
Pelėsis ant sienų ir jo kvapas kambariuose – tai ne tik senų, bet ir naujų būstų problema. Kas lemia jo atsiradimą ir – svarbiausia, kaip jo atsikratyti? Atsakymų daug: kiekvienas šeimininkas su pelėsiu kovoja savaip.
Pavojus žmogaus sveikatai
Niekas kitas, tik mes patys kalti, kad namuose atsirado pelėsis: tai mes sudarėme jam palankias sąlygas veistis. Žinoma, kartais pelėsį tiesiog nusiperkame kartu su nauju butu ar namu, tačiau dažnai jį „užsiauginame“ patys.
Nuolatinė drėgmė ir prasti oro mainai skatina pelėsio augimą. Jis itin mėgsta tapetuotas ir dažytas sienas, įvairius medinius paviršius. Kai pelėsis ima daugintis nevaržomai – subjauroja sienas, ima gadinti ant sienų kabančius paveikslus. Ilgainiui pajuoduoja kambarių kampai, spintose esantys rūbai persismelkia pelėsio kvapu, o ore tvyrantis pelėsio tvaikas (jį skleidžia nematomos sporos ore) blogai veikia žmonių sveikatą. Šis poveikis – ne staigus, o ilgalaikis. Dažnai per kvėpavimo takus į organizmą patekę grybai, esant palankioms sąlygoms, ima daugintis, išskirdami mikotoksinus (junginius, nuodijančius organizmą). Jautriausi šiuo atžvilgiu – maži vaikai ir pensinio amžiaus asmenys. Per kvėpavimo takus pakliuvęs pelėsis gali sukelti įvairias alergines reakcijas – alerginį rinitą, astmos priepuolį, galimi galvos skausmai. Ilgainiui susilpnėja pelijančiose patalpose gyvenančių žmonių imuninė sistema, nes nuolat su grybais kovojantis organizmas pavargsta.
Ona Daujotienė
Visą tekstą rasite lapkričio „Mano sodyba“ numeryje.
