Kai sode sniego daug…
Kai sninga – gražu, bet sniegas paprastai pridaro rūpesčių tiems, kas augina dekoratyvinius krūmus ir medžius, aukštas gyvatvores. Dažniausiai pakenkia ilgai krentantis purus ir lipnus sniegas. Tada šakos gausiai juo aplimpa, o vėliau nuo sunkaus svorio išlinksta ir išsikraipo ar net išlūžta. Kai labai šalta, krenta lengvutis sniegas, bet prasidėjus atodrėkiui baltos kepurės pasunkėja, deformuodamos šakas. Tad jeigu ilgai sninga arba sniego paklotės gausios, būtinai išeikite nupurtyti medžių, krūmų ar gyvatvorės. Tik tai darykite atsargiai, nes šaltyje augalų šakos būna trapios.
Jeigu sniegas vis tiek sukėlė rūpesčių, teks palūkėti, kol praeis stipresni šalčiai. Tuomet bus galima užsiimti taisymu: nulinkusias šakas ar išgulusias gyvatvores pririšti virvėmis prie kitų šakų, tvoros ar įkaltų stulpų. Šitaip jas reikės palaikyti kokius 1–2 metus, kol sutvirtės. Tik reikia nepamiršti, kad sezono metu augalai auga ir virvės gan greitai įsirėžia į žievę, tad retkarčiais patikrinkite ir, esant reikalui, atlaisvinkite.
Bėdos dėl atodrėkių
Sausio mėnuo dažnai būna permainingas – tai šąla ir sninga, tai sniegas pradeda tirpti. Po šalčių prasideda atodrėkis ir vanduo stovi ant dirvos, nes gilesni sluoksniai įšąla ir nesugeria jo pertekliaus. Paprastai žiemą ne vieną savaitę stovinčio vandens nemėgsta dauguma augalų – tiek sumedėjusių, tiek žolinių. Ypač tai nepatinka spygiuočiams. Tad jeigu įmanoma kasti žemę, padarykite griovelius, kad vanduo nestovėtų po medžiais, arba skubiai jį nuleiskite, kai nebus įšalo.
