Kaip išsaugoti kopūstų derlių?

Gerai per žiemą laikosi vėlyvųjų veislių kopūstai. Jie turi būti kertami neperbrendę, geriau šiek tiek nesubrendę. Derlių reikėtų suskubti nuimti iki tol, kol gūžę dengiantys viršutiniai lapai pradeda prarasti ryškiai žalią spalvą. Nestiprias šalnas kopūstai atlaiko. Jei gūžės apšąla, nerekomenduojama jų nuimti tol, kol neatsileidžia, nes yra jautresnės mechaniniams pažeidimams. Pašalę kopūstai blogai laikosi, todėl turėtų būti realizuojami pirmiausia ar perdirbami. Bet koks gūžių pažeidimas padidina jautrumą patogeniniams organizmams. Negyvi, pažeisti, ligoti lapai turėtų būti iš karto nuimami, gūžės su matomais ligų požymiais išmetamos, kad liga neišplistų. Vėlyvus kopūstus galima išrauti su šaknimis ir, pašalinus viršutinius lapus (dengiančių gūžes šalinti nereikia), laikyti įkasus į drėgną smėlį rūsyje. Turint nedaug kopūstų, kiekvieną galima apvynioti popieriumi. Taip laikomos jos, kad ir pradės gesti, neužkrės kitų. Apšalusių gūžių sandėliuoti neverta, nes greitai pradės pūti.

Geriausiai kopūstai laikosi 0 °C temperatūroje. Juose yra apie 92 proc. vandens. Ką tik nuėmus derlių svarbu kuo greičiau atvėsinti ir patalpose palaikyti ne mažesnį kaip 90 proc. arba didesnį santykinį oro drėgnį. Esant mažesniam negu 80 proc. oro drėgniui, kopūstai praranda drėgmę ir gūžių audiniai raukšlėjasi. Jei sandėlyje per sausa, tenka papildomai drėkinti patalpas.

Geriausia kopūstus laikyti atskirai. Nepatartina jų sandėliuoti su vaisiais, ypač su obuoliais, mat išskiria etileno dujas, kurios neigiamai veikia gūžes, sukeldamos audinių spalvos išblukimą bei lapų atsiskyrimą.

Pixabay nuotr.