Kalėdinės šviesos
Nors Kalėdos – tik gruodžio pabaigoje, joms ruoštis pradedame gerokai anksčiau. Jau lapkritį imame galvoti apie dekoracijas, dovanas, apšvietimą. Kalėdos ateina ilgiausią ir kartu tamsiausią metų naktį, todėl jau nuo senų laikų žmonės norėjo ją apšviesti.
Kalėdų šviesa
Tradicija uždegti mažas žvakutes ant eglutės atsirado Vokietijoje XVII a., o vėliau išplito ir visoje Europoje bei už jos ribų. Tuo metu mažos žvakės buvo tvirtinamos ant eglės šakų smeigtukais arba išlydytu vašku. Be to, Europos krikščionys savo namų languose, matomuose iš lauko pusės, kabindavo arba statydavo degančią žvakę, kuri lange skleidė ne tik šviesą, bet ir žinią, kad tai – krikščioniški namai, ir norintys gali užeiti ir pasimelsti kartu su šeimininkais. Ši graži tradicija – Kalėdų šviesa – nuėjo ilgą tranformacijos kelią, keisdamasi kartu su laiku, prisitaikydama prie inovacijų, tačiau suteikdama begalę džiaugsmo visame pasaulyje.
Pirmosios girliandos
Idėja puošti namus degančiomis lempučių girliandomis kilo būtent iš tradicinio Kalėdų eglutės ir namų puošimo žvakėmis. 1880 m. kalėdiniu periodu Tomas Edisonas pasauliui pristatė pirmąsias kalėdines lauko elektrines lemputes. Jas išradėjas demonstravo lauke, prie savo laboratorijos, kurią buvo įkūręs netoli geležinkelio stoies, todėl kiekvieną naktį naująjį išradimą galėjo matyti daugybė žmonių. Tai buvo pirmoji oficiali kalėdinio lauko apšvietimo ekspozicija, atskirta nuo įprasto eglutės puošimo. Prabėgus keleriems metams, Edvardas Džonsonas (Edward Johnson), Tomo Edisono kuruojamas išradėjas, sukūrė pirmąją kalėdinių lempučių girliandą, kurią sudarė 80 mažų elektros lempučių. Jau 1890 m. prasidėjo masinė elektrinių lempučių girliandų gamyba, o to meto universalinės parduotuvės mielai jas demonstruodavo savo kalėdinėse vitrinose. Metams bėgant, lauko apšvietimo girliandos tapo vis populiaresnės, todėl po keleto dešimtmečių tapo prieinamesnės žmonėms.
Įsivyravus namų lauko girliandų puošybos tendencijai, tapo akivaizdu, kad Kalėdų eglutės ir namo apšvietimas tikrai reikalauja nemažai pastangų ir pinigų, todėl daugeliui žmonių vienintelė kalėdinio apšvietimo galimybė vis dar buvo eglutės puošimas žvakėmis. XIX a. eglutes puošdavo tik likus kelioms dienoms iki Kalėdų, o žvakes uždegdavo tik kelioms minutėms naktį. Žmonės žinojo apie galimą gaisro pavojų, todėl šalia visada laikė kibirus su vandeniu ir smėliu, jei prireiktų gesinti užsidegusią eglutę. Apšviestą Kalėdinę eglę dažnai statydavo priešais langą tam, kad ją matytų žmonės iš lauko.
Tekstas – Kazimiero Barbaravičiaus. Nuotraukos – Pexels.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2023 m. gruodžio mėnesio numeryje.
