Kankina nemiga? Prisiminkime apynius!
Įvairių šalių liaudies medicina siūlo paprastą senovinį migdomąjį vaistą nuo nemigos, kuri kankina daugelį žmonių. O gaminamas tas vaistas labai paprastai – pagalvė prikemšama šviežių paprastojo apynio spurgų. Nuo jos greitai apima miegas.
Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – daugiametė liana, kilusi iš Šiaurės Amerikos ir Kanados, šiurkščiai pūkuotu briaunotu stiebu, aplink atramas besivejanti pagal laikrodžio rodyklę ir prieš žiemą sunykstanti. Lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, šiurkščiai pūkuoti, yliškai dantyti, priešiniai. Augalas dvinamis: vyriškieji žiedai šluoteliniai, moteriškieji (nuo 20 iki 60) – netikrosios varpos. Žiedai auga ant skirtingų augalų.
Bręstant vaisiams, moteriškieji augalai suformuoja gelsvai žalius spurgus, kurie renkami sausu oru, likus kelioms dienoms iki visiškos brandos, kol pažiedės sandariai juos uždaro. Dengiamieji moteriškųjų žiedynų lapeliai prie pagrindo turi trumpas liaukutes, kuriose yra aktyviosios medžiagos – lupulino. Jos sudėtyje yra eterinio aliejaus, kurį sudaro daugiau nei 200 medžiagų ir organinių rūgščių. Lupulinas išbyra iš subrendusių džiovintų spurgų, truputį lipnių auksaspalvių, kvapnių karčių miltelių pavidalu. Jis ir turi raminamąjį poveikį. Be to, ši medžiaga malšina uždegimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir žadina apetitą.
Tiesa, prieš gerdami apynių spurgų antpilus būtinai pasitarkite su gydytoju.
Apyniams labiausiai tinka daug humuso turinčios priesmėlio ir priemolio dirvos, nerūgščios ir giliai įdirbtos. Šie augalai dauginami 12–15 cm ilgio vienmečiais šakniastiebiniais auginiais, turinčiais 2–3 pumpurų poras, pavasarį arba rudenį. Pasiruošti auginiai iš karto sodinami pasvirę į 10 cm gylį, paliekant 20–30 cm tarpus. Suaugę augalai smarkiai išsikeroja dėl šakninių atžalų.
Kadangi apyniai yra dvinamiai, norint užsiauginti spurgų reikėtų turėti keletą moteriškųjų augalų. Dažniausiai jie sodinami prie tvorų, pavėsinių, arkų, pergolių, balkonų.
Ką tik surinkti apynių spurgai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Saugomi uždarame inde, tamsoje, nuo vienerių iki dvejų metų. Prieš pasidėdami po galva apynių spurgų pagalvę turėtumėte įsitikinti, ar šie augalai jums nesukels alergijos. Tegul maišelis pakabo kambaryje – jis aromatizuoja ir valo orą. Be to, paaiškės, ar nekyla neigiamų reakcijų dėl tokios kaimynystės.
Kur dar panaudojami apyniai? Iš lanksčių tvirtų stiebų pinami krepšiai, gaminamas prastos rūšies popierius, tvirtas šviesiai rudas pluoštas šiurkštiems siūlams, skirtiems virvių gamybai, ir maišiniam audeklui, kuris naudojamas sodinukams pririšti.
Maistui skinami spurgai. Jie tinka misai ir duonos raugui ruošti, jauni ūgliai ir lapai – salotoms ir sriuboms. Jauni požeminiai ūgliai vartojami vietoj šparagų ir pupų.
Pamėginkite pasigaminti:
Apynių salotos. 100 g apynių lapų, 25 g svogūnų laiškų, 25 g grietinės, pluoštelis žalumynų. Jauni apynių lapai nuplaunami, 2–3 minutes blanširuojami verdančiame vandenyje, smulkiai supjaustomi. Įdedama susmulkintų svogūnų laiškų, druskos (pagal skonį), pagardinama grietine arba majonezu. Patiekiama papuošus krapais ir petražolėmis.
