Kas žydi kaip saulėgrąžos, o dera kaip bulvės?
Topinambai (Helianthus tuberosus), dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, žieminėmis bulvėmis, Jeruzalės artišokais, yra kilę iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jie pateko XVII amžiaus pirmojoje pusėje: pirmiausia į Prancūziją, vėliau į Italiją ir kitas šalis. Tačiau XVIII amžiuje, paplitus bulvėms, susidomėjimas topinambais sumažėjo. Pastaruoju metu požiūris į šias daržoves keičiasi iš naujo atradus naudą sveikatai. Jos vartojamos ir maistui, ir liaudies medicinoje. Gumbai maistine verte prilygsta bulvėms, derlius užauga netgi didesnis.
-500.jpg) |
Aukščiu topinambai lenkia daugelį daržo augalų. Stiebai užauga iki 2,5–3 m, viršuje šakoti, su stambiais lapais. Smulkūs žiedai panašūs į saulėgrąžų. Tai trumpos dienos augalai. Vasaros pirmoje pusėje jie augina lapus, šoninius ūglius, o vėliau formuoja gumbus (intensyviausiai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais).
Ant požeminių ūglių susiformuoja gumbai. Jie gruoblėti, netaisyklingų formų (primena imbierą, gumbuotas bulves), su iškiliomis akutėmis, įvairių spalvų – nuo blyškiai rudos iki baltos arba nuo raudonos iki violetinės. Keras išaugina 10–30 įvairaus dydžio traškių gumbų su plona, be kamštinio sluoksnio odele. Žali gumbai skoniu primena riešutus, virti – artišokus. Jie vartojami žali, termiškai apdoroti, o visus metus – džiovinti.
Parengė Mėta Saulienė
