Kaulavaisinių sodinimas
Sodininkai, norintys auginti kaulavaisinius augalus, turėtų suskubti. Tinkamas metas sodinti trešnes, vyšnias, slyvas, persikus, abrikosus artėja prie pabaigos. Tiesa, augintus vazonuose sodinukus galima sodinti visą vegetacijos laikotarpį. Ką reikėtų žinoti? Kokią vietą sode parinkti, norint sulaukti gausesnio derliaus?
Be tinkamos vietos – ne iš vietos
Kodėl nesulaukiame derliaus? Pirma klaida – netinkama vieta. Daugeliui kaulavaisinių augalų reikalinga šiluma. Kai jie žydi, šalnos ir šaltas vėjas labai pavojingi. Tai gali būti blogo derėjimo priežastis. Sodinukus stenkitės išdėstyti pagal rūšių poreikius. Šilčiausioje, mažiausiai vėjuotoje vietoje sodinkite persiką, nektariną ir trešnes – jie labiausiai bijo šalčių. Netoliese turėtų būti ir kitų kaulavaisinių augalų.
Vyšnioms ir trešnėms parenkama aukštesnė kalvelė su nedideliu nuolydžiu į šiltesnę pusę. Visai netinka uždaros lygumos su bloga aeracija, kur žiemą susilaiko šaltos oro masės, o vasarą padidėjusi drėgmė skatina ligų plitimą. Geriausias yra pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų nuolydis.
Mėgsta kalkes
Ar svarbu, į kokią žemę sodinsime kaulavaisinius augalus? Antra klaida – sodiname į tokią, kokią turime. Žemė turi būti derlinga, o gruntinis vanduo – ne sekliau kaip 2–2,5 m gylyje. Labiau tinka vandeniui laidus vidutinio sunkumo priesmėlis arba lengvas priemolis, kurio pH ne mažesnis kaip 5,5. Kaulavaisiniai augalai blogai dera skurdžiose rūgščiose dirvose. Nepamirškite jų tręšti ir kalkinti.
Sodinami tik gerai išsivystę augalai. Kamienai turi būti ne trumpesni kaip 50–60 cm. Geriausia rinktis vienerių metų sodinukus su neblogai susiformavusiais vainikais. Juos reikėtų sodinti į iš anksto paruoštas duobes. Jei jas iškasite 1 m pločio ir 0,5 gylio, įberkite apie 1–1,5 kibiro gerai perpuvusio mėšlo, įmaišykite medžio pelenų (0,3–0,4 kg) arba kalkių (0,2 kg). Jaunų medelių negalima tręšti šviežiu mėšlu, chloringomis mineralinėmis trąšomis. Be to, būtina neviršyti fosforo trąšų normos.
Kai reikalinga draugija
Vieta gera, žemė nerūgšti. Tai kodėl kaulavaisiniai augalai vis dar nedera? Trečia klaida –netinkama veislė. Kai kurie kaulavaisiniai vaismedžiai mėgsta kitų veislių augalų draugiją. Kryžmadulkis prastai derės, jei šalia neaugs tuo pačiu metu žydintis apdulkintojas.
Prieš įsigydami medelį būtinai išsiaiškinkite, ar jis nėra kryžmadulkis. Jei sode maža vietos, rinkitės savidulkes veisles. Kartais mugėse parduodamos tik iš dalies savidulkės, o pardavėjai teigia, kad jos yra savidulkės. Tokie augalai derės, bet prasčiau. Gero derliaus sulauksite tik tada, kai draugija bus gera.
Problemą galima išspręsti sodinant šeimos medį. Taip vadinamas augalas, į kurį įskiepytos kelios veislės. Jei vienos veislės vainike bus žydinčių kitos veislės šakų, šalia nereikės sodinti apdulkintojos.
Prevencinė kova su ligomis ir kenkėjais
Vyšnias ir trešnes gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį reikėtų nupurkšti insekticidais, nes jas mėgsta ir puola įvairūs kenkėjai. Ramybės periodu naudojami ir fungicidai.
Labai pavojingi yra moniliozė ir bakterinis vėžys. Imkitės sanitarinių priemonių: medelius nupurkškite fungicidais, išvalykite kamienų ir šakų žaizdeles. Džiūstančias šakas nieko nelaukdami išpjaukite ir sudeginkite. Pjūvių vietas užtepkite dažais arba sodo tepalu. Rudenį sugrėbkite ir sunaikinkite visus lapus, nepalikite kabančių sudžiūvusių vaisių ir lapų, nubaltinkite kamienus.
Kaulavaisių bakterinis vėžys ypač pavojingas jauniems medeliams. Susirgę gali žūti labai greitai. Purškimas vario preparatais pristabdo bakterijų plitimą, ypač krentant lapams ir anksti pavasarį. Kol kas nėra būdų joms visiškai išnaikinti. Ligų kontrolę galima vykdyti tik laikantis bendrų sodo sanitarijos reikalavimų. Nudžiūvusį medį reikės išrauti ir sudeginti.
Abrikosai, kaip ir kiti kaulavaisiniai augalai, profilaktiškai purškiami anksti pavasarį ir nuėmus derlių. Priemonės – nuo stiprių fungicidų iki nedidelės koncentracijos karbamido tirpalo.
Persikų, abrikosų ir nektarinų lapų deformacijas sukelia ragangrybis. Jo sporos žiemoja pažeistuose lapuose, žievėje. Prieš pumpurų sprogimą naudokite mišinį pavasariniam vaismedžių purškimui. Per vegetaciją tiks kiti fungicidai grybinėms ligoms gydyti. Juos naudokite pagal instrukciją.
TRUMPAI
Sodinimo laikas
Kas? Kaulavaisiniai augalai (trešnės, vyšnios, slyvos, persikai, abrikosai) sodinami pavasarį.
Kodėl? Rudenį sodinukai blogiau prigyja, žiemą dažnai pašąla, todėl paprastai sodinami pavasarį. Tai daryti reikia kuo anksčiau, nes prasidėjus vegetacijai jie kur kas blogiau prigyja.
..
Kas? Sėklavaisiniai augalai (obelys, kriaušės) sodinami rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Kodėl? Jei nepažeistos šaknys ir pasodinami laiku, sodinukai prigyja labai greitai, spėja pasiruošti žiemai.
!!! Vazonuose augančius vaismedžius galima sodinti visą vegetacijos sezoną. Svarbu, kad šitaip jie būtų auginti ne ilgiau kaip 1–2 metus. Ilgiau vazonuose augantys būna išvargę ir gali iššalti.
Pixabay nuotr.
