Kaulavaisių moniliozė arba rudasis vaisių puvinys

Ligos sukėlėjai grybai Monilinia laxa ir Monilinia fructigena pasireiškia dvejopai – pažeidžiami vaismedžiai ir pūva vaisiai. Ši vyšnių liga yra viena žalingiausių, padaranti didelių nuostolių.

Monilinia laxa pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Vyšnios atrodo lyg apšalusios ar apdegintos. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus.

Kitas sukėlėjas – Monilinia fructigena. Jis užpuola mechaniškai arba vabzdžių pažeistus nokstančius vaisius. Patogenas lengvai atpažįstamas ant obuolių, kriaušių kaip rudasis vaisių puvinys. Ant vyšnių pasirodo nedidelės rudos dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvų, dulkingų, netvarkingai susitelkusių konidijų karpučių. Dalis sergančių vyšnių nukrinta, dalis ant vaismedžių virsta mumijomis. Liga pažeidžia ir nuskintus, pervežamus ar laikomus vaisius. Senų ligotų šakučių žievė sueižėja ir prasiveržia lipai. Pažeistose šakutėse ir vaisių mumijose žiemoja grybiena. Vyšnioms žydint, išauga naujos konidijos. Šaltas ir drėgnas oras – pagrindinė sąlyga infekcijai plisti.

Apsauga. Reikia išpjaustyti ir sunaikinti sergančius vyšnių ūglius, šakutes. Po žiemos atsiradusias žaizdas, iš kurių teka lipai, būtina išvalyti, dezinfekuoti, aptepti sodo tepalu. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių naudojami vario grupės fungicidai. Du kartus per vegetaciją purškiama fungicidu „Topas“ (5 ml / 10 l vandens), karencijos laikotarpis – 20 dienų, t. y. praėjus šiam terminui galima skinti vaisius.

Pexels nuotr.