Keli patarimai agurkų augintojams

Skinti – beveik kasdien

Užsiaugintų ir ką tik iš daržo nuskintų agurkų skoniui ir kvapui neprilygs jokie pirkti parduotuvėje ar turguje. Tik svarbu jų nepernokinti, nuskinti pačioje tinkamiausioje augimo fazėje.

Agurkėliai tinkami skinti būna po 8–10 dienų nuo žydėjimo. Jų augimas irgi priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir sveikatos. Stebėkite augalus: galbūt vaisius skinti reikės kas antrą dieną, galbūt – porą kartų per savaitę. Mažyčius agurkėlius skinti reikia kasdien.

Kuo mažiau vaisių paliekama kaboti ant augalų, tuo gausesnis ir kokybiškesnis derlius užauga. Kiekvienas nokstantis reikalauja savo dalies maisto medžiagų, stabdo augimą, naujų užuomazgų formavimąsi. Norite, kad agurkai gyventų ilgai – surinkite viską, net nedidelius agurkėlius. Ypač pirmuosius vaisius skinkite vos paaugusius, be jokio gailesčio.

*****

Skinti agurkus geriausia anksti iš ryto, kol dar neįkaito saulės spinduliuose – bus traškesni ir kvapnesni.

Neleiskite sutankėti

Agurkai reiklūs ir šviesai, todėl jų augimą ir šakojimąsi reikia riboti. Jei leisite atsirasti džiunglėms, gero derliaus nebus. Šviesos pakankamai gauna tik sutankėjusių augalų viršūnės ir viršutiniai lapai. Tada ima greičiau gelsti apatiniai lapai ir apatinės atšakos, ant jų esantys žiedai nubyra. O nykstančių lapų tankumynas – geriausia vieta visokiems kenkėjams ir ligoms.

Agurkų formavimasis priklauso nuo veislės ir auginimo būdo. Lysvėse žeme besidriekiantys augalai neformuojami. Vaikštant apie juos reikia saugoti viršūnes, o skinant vaisius – nepažeisti lapų ir stiebų.

Šiltnamiuose, kur mažai vietos ir agurkai rišami prie vertikaliai ištemptų virvių, reikalingas intensyvus formavimas. Jau praėjus 10–15 dienų po pasodinimo formuojamas vienas stiebas, paliekant neilgas šonines atšakas. Kuo aukščiau ant stiebo, tuo ilgesnės turi būti šakelės. Pirmutinių 4 tikrųjų lapų pažastyse išskinami visi žiedai ir atžalos. Aukščiau esančioms 5–6 šoninėms atšakoms leidžiama ištįsti iki 20 cm (viršūnės nugnybiamos). Dar aukščiau paliekamos jau 40–50 cm ilgio atšakos (viršūnės irgi nugnybiamos). Lapų turi būti tiek, kad kiekvienam tektų po užuomazgą.

Lauke ant vertikalių atramų auginami agurkai taip pat gali turėti po vieną stiebą. Bet jų šoninių šakų augimas mažai ribojamas.

Jei darže žydi vien piesteliniai žiedai ir mezgasi mažai vaisių, reikia nugnybti pagrindinių stiebų (virkščių) viršūnes. Tuomet sparčiau augs šoniniai stiebai, bus daugiau užuomazgų. Hibridinių agurkų, turinčių beveik vien tik moteriškus žiedus (pavyzdžiui, ‘Libelle H’), viršūnėlės neskinamos.

Suvaldyti ligas ir kenkėjus

Dažniausiai lauke ir šiltnamiuose agurkus puola netikroji miltligė. Jos sukėlėjas Pseudoperonospora cubensis peržiemoja dirvožemio paviršiuje ir paliktose augalų atliekose. Ligai plisti palankiausios sąlygos yra 20–25 ºC temperatūra ir drėgnas oras, kai rytą nuo lapų ilgai nenudžiūsta rasa. Netikrosios miltligės požymiai gali išryškėti jau liepos pradžioje. Senų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų dėmių. Palankiomis sąlygomis liga vystosi labai greitai ir per kelias dienas lapai pagelsta ir ima džiūti. Visi agurkai gali žūti per porą savaičių. Kadangi tuo metu jau skinamas derlius, naudoti cheminių fungicidų niekas nesiryžtų. Jei jie pasodinti šiltnamyje, reikėtų kuo daugiau vėdinti, paliekant atvirą ir naktį.

Šiltnamiuose agurkus dažniausiai pažeidžia baltasparniai ir voratinklinės erkės. Šių kenkėjų plitimą suvaldyti galima tik kuo anksčiau juos pastebėjus. Vos tik ant seniausių lapų pamatysite smulkių geltonų taškelių, o apatinėje pusėje – silpną voratinkliuką, tai reikš, kad voratinklinės erkės jau čia. Nedelsdami nuskinkite labiausiai apniktus lapus ir išneškite iš šiltnamio, o augalus purkškite vandeniu (ypač apatinę pusę, didinkite oro drėgmę). Dar geriau – naudoti česnakų nuovirą su trupučiu skysto muilo. Jei kenkėjai išplito taip, kad voratinkliais apraizgė viršūnes – kova pralaimėta, agurkus belieka rauti ir išmesti.

Pirmuosius baltasparnius pastebėti lengviausia, jei šiltnamyje pakabinsite lipnių geltonų gaudyklių. Jie taip pat mėgsta slėptis apatinėje lapų pusėje, o pajudinus augalus debesiu pakyla iš savo vietų. Kai karšta, insekticidai mažai veiksmingi, o ir būtinas karencijos laikotarpis neleis skinti derliaus. Todėl svarbu sustabdyti pirmąsias baltasparnių atakas, kai nedidelį kiekį galima sunaikinti augaliniais arba žaliojo muilo purškalais.