Kiaušinių lukštai daržui

Norėdami savo darže užsiauginti kuo sveikesnių daržovių, stengiamės naudoti kuo mažiau cheminių trąšų, prioritetą teikiame kompostui, mulčiui, natūralioms trąšoms. Vienos iš jų, veikiančios ne tik kaip trąšos, bet ir puikiai nurūgštinančios dirvą – kiaušinių lukštai.

Lengvai pasisavinamas kalcis

Kiaušinių lukštuose yra daugiau kaip 90 proc. kalcio karbonato. Ši medžiaga (augalų lengvai asimiliuojamos formos) ne tik šarmina dirvą, bet ir praturtina ją kalciu. Būtent dėl kalcio karbonato gausos daržininkai savo daržus tręšia trintais kiaušinių lukštais. Žinoma, paprasčiau naudoti kalkes arba pelenus (nereikia trinti, paruošiami didesni kiekiai), kurių poveikis panašus. Tačiau vertėtų atminti, kad kiaušinių lukštuose, be kalcio karbonato, yra augalams itin svarbių mikroelementų: kalio, fosforo, magnio, silicio, sieros.

Deja, nė vienas iš mūsų neprikaups tiek kiaušinių lukštų, kiek reikėtų mūsų daržui (1 m² – apie 70–50). Be to, jie nepakeis pelenų, nes turėsime mažai, kad sulauktume norimo efekto. Vis dėlto tie augintojai, kurie turi mažus daržus, gyvena bute ar dujomis šildomame name, negali prikaupti pelenų, šia medžiaga tręšia savo daržoves, jų daigus, kambarinius augalus.

Kaip kaupti kiaušinių lukštus?

Yra paprasta taisyklė: jei kiaušiniai švieži, juos sudaužius ir išpylus turinį, lukštai džiovinami 3–4 dienas, kad išdžiūtų baltymų likučiai. Jie paskleidžiami ant laikraščio ar kartono šiltoje, tamsioje patalpoje. Kam džiovinti? Jei subersite į tarą drėgnus lukštus, jie ims gesti ir pasklis nemalonus kvapas. Tokius nepatogu ir trinti. Išdžiovintus be vargo susmulkinsite, sumalsite paprasčiausia kavamale (mažesnį kiekį) arba, paskleidę ant stalo ir uždengę audiniu, sutrinsite kočėlu. Kai kurie daržininkai prieš džiovinimą lukštus dar išplauna vandeniu, tačiau to daryti nebūtina. Kaupdami virtų kiaušinių lukštus stenkitės, kad ant jų nepatektų baltymo ar trynio, nes tada irgi greitai suges.

Pasiryžę kaupti kiaušinių lukštus, gerai išdžiovinę ir truputį patrynę, sudėkite į dėžes ar maišus. Neracionalu dėti puseles – užima daug vietos. Laikydami ilgiau stenkitės, kad lukštai nesudrėktų, nes drėgmė – didžiausias priešas.

Kokie lukštai vertingesni: stambiai sutrinti ar sumalti?

Malti kiaušinių lukštai, patekę į dirvą, greičiau suyra ir teikia naudą, o stambūs gabaliukai ỹra lėčiau (ilgiau nei dvejus metus). Tačiau kartais dėl to tik geriau, nes jie veikia ilgiau. Tarkime, išbarstėte ir įterpėte trintus kiaušinių lukštus tame daržo plotelyje, kuriame itin suvešėję asiūkliai. Ir vieni, ir kiti šarmins dirvą, o šie augalai mėgsta rūgščią, todėl jų sumažės. Vis dėlto jei toliau nieko nedarysite, asiūklių vėl greičiau atsiras ten, kur buvo išbarstyti milteliai, o ilgiau nesirodys ten, kur įterpti stambesni gabaliukai.

Darže ir sode kiaušinių lukštai – nepamainoma natūrali trąša. Jais galima tręšti dirvą prieš pat daržovių daigų sodinimą ar sėją. Pastebėsite, kad, pavyzdžiui, kopūstų daigai daug geriau augs, jei prieš sodindami į duobutes įbersite kiaušinių lukštų miltelių. Jie itin patinka kopūstinėms, šakniastiebinėms, šakniavaisinėms daržovėms, svogūnams ir porams, baklažanams, visiems kaulavaisiniams vaismedžiams, ypač vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, serbentams. Ši trąša – puikus drenažinė medžiaga kambariniams augalams. Sutrinkite 4–5 lukštus ir suberkite ant vazono dugno, kai ateis laikas persodinimo laikas.

Kaupti lukštus galima bet kada, tačiau geresnis ir patogesnis laikas – žiema. Po rudeninės pertraukos namuose auginamos vištos vėl ima intensyviai dėti kiaušinius. Pastebėta, kad šiuo metu lukštai būna storesni, sukaupia daugiau kalcio nei padėtų nuo gegužės iki rugsėjo. Augintojai taip pat pastebi, kad rudų kiaušinių lukštai sveria daugiau nei baltų, turi ir daugiau naudingų medžiagų.